LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Minkšto, subtiliai niuansuoto piešinio litografijoje meistriškai atkurtas gabiausio Jono Rustemo mokinio Kanuto Rusecko 1847 m. tapytas paveikslas „Lietuvaitė su verbomis“. Kanuto Rusecko kūryba nesutelpa į vieno stiliaus rėmus. Jo paveiksluose galime rasti romantizmo, sentimentalizmo, realizmo bruožų, kai kuriuos klasicizmo atgarsius. Tačiau emocionalus, gyvenimą mylėjęs dailininkas pasaulį matė visų pirma romantiko akimis. Didžiulio pasisekimo to meto visuomenėje sulaukė paveikslai, kuriuose dailininkas vaizdavo liaudies tipus, Vilniaus apylinkių papročius ir tradicijas („Pjovėja“, „Lietuvaitė su verbomis“ ir kt.). Tai liudija ir meistriškas jo kūrinio reprodukavimas už Lietuvos ribų – Varšuvoje, Maksimiljano Fajanso litografijos spaustuvėje.

Aprašė Regina Urbonienė

Minkšto, subtiliai niuansuoto piešinio litografijoje meistriškai atkurtas gabiausio Jono Rustemo mokinio Kanuto Rusecko 1847 m. tapytas paveikslas „Lietuvaitė su verbomis“. Kanuto Rusecko kūryba nesutelpa į vieno stiliaus rėmus. Jo paveiksluose galime rasti romantizmo, sentimentalizmo, realizmo bruožų, kai kuriuos klasicizmo atgarsius. Tačiau emocionalus, gyvenimą mylėjęs dailininkas pasaulį matė visų pirma romantiko akimis. Didžiulio pasisekimo to meto visuomenėje sulaukė paveikslai, kuriuose dailininkas vaizdavo liaudies tipus, Vilniaus apylinkių papročius ir tradicijas („Pjovėja“, „Lietuvaitė su verbomis“ ir kt.). Tai liudija ir meistriškas jo kūrinio reprodukavimas už Lietuvos ribų – Varšuvoje, Maksimiljano Fajanso litografijos spaustuvėje.

Aprašė Regina Urbonienė

Teodoras Narbutas (1784–1864) – karo inžinierius, kapitonas, archeologas, istorikas. Kilęs nuo Lydos. Baigęs Vilniaus universitetą (1803), Peterburge studijavo karo inžineriją. Dėstė kadetų korpuse. Kaip specialistas buvo nusiųstas į Prūsijos pasienį prie Nemuno hidrologinių ir Bobruisko fortifikacijos darbų. Per tuos darbus įsitraukė į archeologinius tyrinėjimus, senovės paminklų paieškas. Dirbdamas prie Dnepro, kasinėjo kurganus. Sukaupė archeologinių radinių ir įvairių senienų rinkinį, gausią biblioteką. Po kontuzijos (1809 m. buvo sužeistas kare su Suomija) vis labiau kursdamas, išėjo, turėdamas kapitono laipsnį, į atsargą ir nuo 1813 m., apsigyvenęs savo dvarelyje Šiauruose (netoli Lydos), atsidėjo Lietuvos istorijos studijoms. Istorinėmis temomis nuolat rašė į periodinę spaudą (bendradarbiavo „Athenaeum“, „Tygodnik Wileński“), vertė grožinę literatūrą. Rinko tautosaką ir ją panaudojo istoriniuose veikaluose. Dirbdamas nepaprastai sunkiomis sąlygomis, parašė „Dzieje narodu litewskiego“– didžiausią ligi šiol 9 tomų Lietuvos istoriją (atspausta Vilniuje A. Marcinovskio spaustuvėje). Pirmas paskelbė (1846) Lietuvos metraštį – Aleksandro Bychoveco kroniką. Rūpindamasis žemės ūkio pažanga, ypač linininkystės ateitimi, išleido keletą knygų apie linus, kanapes. Vilniaus archeologinės komisijos tikrasis narys (nuo 1856). Palaikė ryšius su Simonu Daukantu, Ignu Onacevičiumi, Simonu Stanevičiumi. Rėmė 1831 ir 1863 metų sukilėlius.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Teodoras Narbutas (1784–1864) – karo inžinierius, kapitonas, archeologas, istorikas. Kilęs nuo Lydos. Baigęs Vilniaus universitetą (1803), Peterburge studijavo karo inžineriją. Dėstė kadetų korpuse. Kaip specialistas buvo nusiųstas į Prūsijos pasienį prie Nemuno hidrologinių ir Bobruisko fortifikacijos darbų. Per tuos darbus įsitraukė į archeologinius tyrinėjimus, senovės paminklų paieškas. Dirbdamas prie Dnepro, kasinėjo kurganus. Sukaupė archeologinių radinių ir įvairių senienų rinkinį, gausią biblioteką. Po kontuzijos (1809 m. buvo sužeistas kare su Suomija) vis labiau kursdamas, išėjo, turėdamas kapitono laipsnį, į atsargą ir nuo 1813 m., apsigyvenęs savo dvarelyje Šiauruose (netoli Lydos), atsidėjo Lietuvos istorijos studijoms. Istorinėmis temomis nuolat rašė į periodinę spaudą (bendradarbiavo „Athenaeum“, „Tygodnik Wileński“), vertė grožinę literatūrą. Rinko tautosaką ir ją panaudojo istoriniuose veikaluose. Dirbdamas nepaprastai sunkiomis sąlygomis, parašė „Dzieje narodu litewskiego“– didžiausią ligi šiol 9 tomų Lietuvos istoriją (atspausta Vilniuje A. Marcinovskio spaustuvėje). Pirmas paskelbė (1846) Lietuvos metraštį – Aleksandro Bychoveco kroniką. Rūpindamasis žemės ūkio pažanga, ypač linininkystės ateitimi, išleido keletą knygų apie linus, kanapes. Vilniaus archeologinės komisijos tikrasis narys (nuo 1856). Palaikė ryšius su Simonu Daukantu, Ignu Onacevičiumi, Simonu Stanevičiumi. Rėmė 1831 ir 1863 metų sukilėlius.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Serijos „Wizerunki polskie“ sąsiuviniai buvo leidžiami XIX a. vid. tautiniu atgimimu gyvenančioje Lenkijoje. Sąsiuviniuose pristatomi Lenkijos kultūros, meno, literatūros, mokslo pasiekimai, žinomi asmenys ir t. t.

Serijos „Wizerunki polskie“ sąsiuviniai buvo leidžiami XIX a. vid. tautiniu atgimimu gyvenančioje Lenkijoje. Sąsiuviniuose pristatomi Lenkijos kultūros, meno, literatūros, mokslo pasiekimai, žinomi asmenys ir t. t.

Serijos „Wizerunki polskie“ sąsiuviniai buvo leidžiami XIX a. vid. tautiniu atgimimu gyvenančioje Lenkijoje. Sąsiuviniuose pristatomi Lenkijos kultūros, meno, literatūros, mokslo pasiekimai, žinomi asmenys ir t. t.