LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Pranciškaus Balcevičiaus lakštinė grafika turi rokokinių bruožų. Daugiausia jis kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Šis šv. Juozapo Kalasanto portretas sukurtas raižytojui būdinga plona tikslia linija, kiek kietoku paraleliniu štrichu. Charakteringas dailininko braižui ir puošnus portretą supantis apvadas, sudarytas iš rokailio elementų bei stilizuotų augalinių motyvų.
Šv. Juozapas Kalasantas – iš Ispanijos kilęs šventasis, dvasininkas, pagarsėjęs gailestingais darbais, Romoje įkūręs pirmąją Europoje neturtingų vaikų mokyklą (1597). Jo rūpesčiu įkurta vienuolija (1617), kurios nariai turėję pasišvęsti liaudies vaikų švietimui (pijorai). Panašios mokyklos buvo įkurtos Toskanoje, Neapolio karalystėje, Ligūrijoje, Moravijoje ir Lenkijoje.

Aprašė Regina Urbonienė

Tai vienas gražiausių Pranciškaus Balcevičiaus kūrinių, gana didelio formato vario raižinys, vaizduojantis šventąjį Kazimierą. Jis sukurtas pagal paveikslą, priklausiusį Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui ir buvo įdėtas į vyskupo parašytą knygą apie šv. Kazimiero gyvenimą. Raižinyje šventojo figūra visu ūgiu iškilusi dangaus fone. Ją aprėmina grakšti arka, sudaryta iš lanksčių barokinių rokailio elementų, abiejose pusėse besiremianti į stulpus su augalinėmis girliandomis puoštomis kolonomis. Šv. Kazimieras vaizduojamas stovintis, vilkintis karališka mantija, dubliuota šermuonėlio kailiu. Už jo karūnuotos galvos švyti plati aureolė. Iškeltoje dešinėje rankoje jis laiko leliją – tyrumo ir nekaltumo simbolį, dešinėje – krucifiksą – tikėjimo simbolį. Po jo kojomis pamintas skeptras ir karūna – žemiškos valdžios simboliai bei amūro, įkūnijančio kūniškąją meilę, figūra. Šventajam iš kairės įkomponuotas ant debesies priklaupęs angelas, rankose laikantis karūną ir skeptrą – karališkos valdžios simbolius. Tolumoje matosi Vilniaus panoramos dalis: kairėje išraižyti Žemutinės pilies bei Vilniaus katedros su šv. Kazimiero koplyčia fragmentai, dešinėje – Aukštutinės pilies bokštai ir Trijų kryžių kalnas. Raižinio apačioje apvade įkomponuotas vyskupo A. Tiškevičiaus herbas ir išraižytas tekstas.

Aprašė Regina Urbonienė

Tai vienas gražiausių Pranciškaus Balcevičiaus kūrinių, gana didelio formato vario raižinys, vaizduojantis šventąjį Kazimierą. Jis sukurtas pagal paveikslą, priklausiusį Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui ir buvo įdėtas į vyskupo parašytą knygą apie šv. Kazimiero gyvenimą. Raižinyje šventojo figūra visu ūgiu iškilusi dangaus fone. Ją aprėmina grakšti arka, sudaryta iš lanksčių barokinių rokailio elementų, abiejose pusėse besiremianti į stulpus su augalinėmis girliandomis puoštomis kolonomis. Šv. Kazimieras vaizduojamas stovintis, vilkintis karališka mantija, dubliuota šermuonėlio kailiu. Už jo karūnuotos galvos švyti plati aureolė. Iškeltoje dešinėje rankoje jis laiko leliją – tyrumo ir nekaltumo simbolį, dešinėje – krucifiksą – tikėjimo simbolį. Po jo kojomis pamintas skeptras ir karūna – žemiškos valdžios simboliai bei amūro, įkūnijančio kūniškąją meilę, figūra. Šventajam iš kairės įkomponuotas ant debesies priklaupęs angelas, rankose laikantis karūną ir skeptrą – karališkos valdžios simbolius. Tolumoje matosi Vilniaus panoramos dalis: kairėje išraižyti Žemutinės pilies bei Vilniaus katedros su šv. Kazimiero koplyčia fragmentai, dešinėje – Aukštutinės pilies bokštai ir Trijų kryžių kalnas. Raižinio apačioje apvade įkomponuotas vyskupo A. Tiškevičiaus herbas ir išraižytas tekstas.

Aprašė Regina Urbonienė

Tai vienas gražiausių Pranciškaus Balcevičiaus kūrinių, gana didelio formato vario raižinys, vaizduojantis šventąjį Kazimierą. Jis sukurtas pagal paveikslą, priklausiusį Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui ir buvo įdėtas į vyskupo parašytą knygą apie šv. Kazimiero gyvenimą. Raižinyje šventojo figūra visu ūgiu iškilusi dangaus fone. Ją aprėmina grakšti arka, sudaryta iš lanksčių barokinių rokailio elementų, abiejose pusėse besiremianti į stulpus su augalinėmis girliandomis puoštomis kolonomis. Šv. Kazimieras vaizduojamas stovintis, vilkintis karališka mantija, dubliuota šermuonėlio kailiu. Už jo karūnuotos galvos švyti plati aureolė. Iškeltoje dešinėje rankoje jis laiko leliją – tyrumo ir nekaltumo simbolį, dešinėje – krucifiksą – tikėjimo simbolį. Po jo kojomis pamintas skeptras ir karūna – žemiškos valdžios simboliai bei amūro, įkūnijančio kūniškąją meilę, figūra. Šventajam iš kairės įkomponuotas ant debesies priklaupęs angelas, rankose laikantis karūną ir skeptrą – karališkos valdžios simbolius. Tolumoje matosi Vilniaus panoramos dalis: kairėje išraižyti Žemutinės pilies bei Vilniaus katedros su šv. Kazimiero koplyčia fragmentai, dešinėje – Aukštutinės pilies bokštai ir Trijų kryžių kalnas. Raižinio apačioje apvade įkomponuotas vyskupo A. Tiškevičiaus herbas ir išraižytas tekstas.

Aprašė Regina Urbonienė

Tai vienas gražiausių Pranciškaus Balcevičiaus kūrinių, gana didelio formato vario raižinys, vaizduojantis šventąjį Kazimierą. Jis sukurtas pagal paveikslą, priklausiusį Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui ir buvo įdėtas į vyskupo parašytą knygą apie šv. Kazimiero gyvenimą. Raižinyje šventojo figūra visu ūgiu iškilusi dangaus fone. Ją aprėmina grakšti arka, sudaryta iš lanksčių barokinių rokailio elementų, abiejose pusėse besiremianti į stulpus su augalinėmis girliandomis puoštomis kolonomis. Šv. Kazimieras vaizduojamas stovintis, vilkintis karališka mantija, dubliuota šermuonėlio kailiu. Už jo karūnuotos galvos švyti plati aureolė. Iškeltoje dešinėje rankoje jis laiko leliją – tyrumo ir nekaltumo simbolį, dešinėje – krucifiksą – tikėjimo simbolį. Po jo kojomis pamintas skeptras ir karūna – žemiškos valdžios simboliai bei amūro, įkūnijančio kūniškąją meilę, figūra. Šventajam iš kairės įkomponuotas ant debesies priklaupęs angelas, rankose laikantis karūną ir skeptrą – karališkos valdžios simbolius. Tolumoje matosi Vilniaus panoramos dalis: kairėje išraižyti Žemutinės pilies bei Vilniaus katedros su šv. Kazimiero koplyčia fragmentai, dešinėje – Aukštutinės pilies bokštai ir Trijų kryžių kalnas. Raižinio apačioje apvade įkomponuotas vyskupo A. Tiškevičiaus herbas ir išraižytas tekstas.

Aprašė Regina Urbonienė