LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Šis laisvo išraiškingo piešinio portretas - 1840 Vilniuje išleistos Teodoro Narbuto knygos „Lietuvių tautos istorija” VIII tomo iliustracija. Litografijoje vaizduojamas Kazimieras Jogailaitis (1427–1492) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1440–1492), Lenkijos karalius (1447–1492), Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos kunigaikštytės Sofijos Alšėniškės jaunesnysis sūnus. Keturių Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos valdovų, šv. Kazimiero ir kardinolo Frederiko tėvas. Jo valdymo metais LDK bajorai gavo naujų laisvių, buvo garantuotos Lietuvos miestiečių luominės teisės, pirmąkart bandyta kodifikuoti Lietuvos teisę (1468 patvirtintas vadinamasis Kazimiero teisynas).

Aprašė Regina Urbonienė

1833-1863 m. Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė buvo labai produktyvi. Joje litografuota įvairaus pobūdžio kūrinių: portretų, religinio turinio estampų, Vilniaus ir apylinkių peizažų, buvo spausdinamos knygos, žemėlapiai, natos ir kt. Minkšto, detalaus piešinio litografijoje vaizduojami Antonijus, Jonas ir Eustachas - trys Vilniaus kankiniai, žuvę 1342 m. Manoma, jog valdant Algirdui, jie buvę nužudyti dėl politinių motyvų. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jų būta lietuvių, didžiojo kunigaikščio dvariškių, slapta priėmusių stačiatikybę ir sekusių Rytų krikščionių papročiais. Už tai, neva, pagonys, pastebėję juos pasninkaujant, auginant ilgus plaukus ir barzdas, nukankino ir pakorė ant ąžuolo, augusio dabartinės Švč. Tejybės cerkvės vietoje. 1547 m. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais, balandžio 14 (pagal dab. kalendorių - 27) tapo jų šventės diena, jie įtraukti į visus stačiatikių religinių švenčių kalendorius, sukurta šių šventųjų vaizdavimo tradicija. Antonijų, Eustachą ir Joną, kaip vietinius tikėjimo kankinius krikščionis pripažino ir garbino Lietuvos unitų tradicija.

Aprašė Regina Urbonienė

1833-1863 Vilniuje veikusi privati Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė išleido virš 700 pavadinimų meninės litografijos lakštų, daug įvairios paskirties ir turinio litografijų. Ši Pilies, Trijų Kryžių ir Bekešo kalnus vaizduojanti litografija tai 1841 m. išleistos Juozapo Ignoto Kraševskio knygos "Wilno od początków jego do roku 1750" III-ojo tomo iliustracija. Panoraminiame Vilniaus peizaže pirmame plane atsiveria Vilnelės vingio ir Bernardinų sodo vaizdas. Tolėliau, centre, matosi Pilies kalnas su Gedimino pilies griuvėsiais, dešinėje - Trijų kryžių ir Bekešo kalnai. Litografijos piešinys kruopštus, detalus, kiek sukaustytas, bet minkšta, niuansuota formų modeliuotė, perteikianti erdvės pojūtį.

Aprašė Regina Urbonienė

1833–1863 Vilniuje veikusi privati Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė išleido per 40 įvairių autorių knygų. Kruopštaus, detalaus piešinio akvarelė, vaizduojanti didingą Gripsholmo pilį Švedijoje, yra 1846 Vilniuje išleistos Eustacho Tiškevičiaus knygos „Laiškai apie Švediją“ iliustracijos parengiamasis piešinys. Tai pilis, kurioje 1566 gimė Zigmantas Vaza, Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Aprašė Regina Urbonienė

Pirmame plane – akmeninis grindinys ir dvi žmonių figūros. Toliau, kampe, pavaizduota bažnyčia su bokštu altorinėje dalyje. 

Pavaizduotas ūsuotas ir barzdotas vyriškis ligi juosmens, sėdintis, pasisukęs dešinėn, ranką padėjęs ant stalo. Įrašai apačioje: „MIECZYSŁAW SLIZIEŃ / w Lit. J. Oziembłowskiego“.

Pavaizduotas vidutinio amžiaus vyriškis ligi juosmens, pasisukęs į dešinę, ant krūtinės sukryžiuotomis rankomis. Drabužis tamsus, stačia apykakle. Įrašai apačioje: „MGrabowski / w Wilnie Litog. J. Ozięmbłowskiego“.

Pavaizduotas jaunas vyriškis iki juosmens, garbanotais plaukais, galvą pasukęs dešinėn, krūtinę kairėn. Sulenktos rankos priglaustos prie krūtinės. Dešinėje laiko dvigalę plunksną. Drabužis tamsus, marškiniai šviesūs.

Pavaizduotas vyresnio amžiaus vyriškis iki krūtinės, pasisukęs kairėn, su ilgais ūsais, tamsia berete, kurios šviesus galas, užbaigtas kutu, permestas per dešinę veido pusę. Pečius gaubia tamsus apsiaustas su kailine apykakle, iš po kurios matyti puošnus apatinis drabužis ir šviesi marškinių apykaklė.

Pirmame plane kairėje – gatvė, tilteliai, koplytėlė, namai, medžiai; dešinėje – kalvelė, suolai, toliau mūro tvora ir kampu pavaizduota tribokštė bažnyčia bei namai. 

Lakšte pavaizduotos miesto gyvenimo scenos: viršuje viduryje – pora arklių kinkytas važiuojantis vežimas su trimis keleiviais; žemiau dešinėje – einanti moteris su krepšiu ir dviem indais rankose; lakšto viduryje – sustojusi dviem arkliais kinkyta karieta ir žmonių grupės bei elgeta, dėmesį nukreipę į tarpduryje stovintį vyriškį, kažką duodantį greta stovinčiajam. Virš durų – balkonas su tupinčiu paukščiu. Apačioje kairėje – drabužių pardavėjas; dešinėje – karieta ir žmonių grupelės.