Žemiškoji ir dangiškoji meilė, XIX a.
"Žemiškoji ir dangiškoji meilė" - Ticiano šedevras, kurį dailininkas nutapė 1514 m. švenčiant venecijiečių Nikolos Aurelijaus (Nicolò Aurelio) (jo herbas ant sarkofago) ir Lauros Bagaroto (Laura Bagarotto) vestuves. Baltais nuotakos drabužiais apsivilkusi moteris pavaizduota sėdinti kairėje. Ji laiko vazą su brangakmeniais, simbolizuončiais "žemišką laimę". Pusnuogė moteris dešinėje (Venera?) laiko degančią lempą, simbolizuojančią dieviškos meilės liepsną ir "amžinąją laimę danguje". Už moterų žaidžia amūras.
Aprašė Dalia Tarandaitė