LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Garlaivis „Friedrich Witte“ pastatytas 1887 m. Rostoke, Vokietijoje. 1938 m. liepos mėn. Norvegijoje už 19 500 litų nupirko AB „Lietuvos Baltijos Lloydas“ Kaune. Pavadino „Darbas“. Stovėjo prie „Maisto“ fabriko šaldytuvų Smeltėje. Galėjo rištis prie uoste stovinčių laivų ir atlikti smulkų remontą. Laive veikė kursai denio ir mašinų skyriaus jūreiviams.

Garlaivio „Stephanie“ perfotografuota nuotrauka iš Romano Vilko jūrininkystės archyvo. Nepakrauto laivo stovinčio akvatorijoje vaizdas į kairįjį bortą. Ant borto ties baku užrašytas laivo pavadinimas.Nuotraukos autorius – Zigmas Domeika, tuo metu buvęs laivo šturmanas. Nuotrauka perfotografuota XX a. antroje pusėje.

„Stephanie“ – krovininis garlaivis. Pastatytas 1909 m. Štetine, Vokietijoje. Dydis: 757 BRT, 473 NRT. Keliamoji galia – 1 050 t. Matmenys – 61,74 × 9,25 × 4,10 (grimzlė) metrų. Trigubo išplėtimo garo mašinos galingumas – 500 AJ. 1 sraigtas, 2 cilindriniai garo katilai su plieniniais vamzdeliais. 1909–1935 m. – savininkas bendrovė „Eduard Krause“ Klaipėdoje. 1923–1935 m. plaukiojo su Lietuvos vėliava. Plaukiojo į Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Danijos, Švedijos, Olandijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos uostus su medienos, celiuliozės, grūdų kroviniais. Į Klaipėdą parplukdydavo akmens anglį, trąšas, cementą, silkes, tranzitinius krovinius.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo. Nuotraukos autorius Zigmas Domeika, tuo metu buvęs laivo šturmanas. Nuotrauka perfotografuota XX a. antroje pusėje. Laivas nufotografuotas stovintis prie krantinės. Vaizdas į kairįjį bortą. Už bako lėjerių matyti bako įranga, brašpilis ir šviesiai dažytas ventiliatorius. Tarp bako ir viduryje korpuso esančio antstato stovi fokstiebis su dviem įstrižai paremtomis laivo ašies kryptimi gervėmis. Antstato viduryje kyla cilindrinis dūmtraukis. Aukščiau jo vidurio išdažytas firmos ženklas: dvi tamsesnės juostos šviesioje plačioje juostoje ir tamsios spalvos raidė „S“ viduryje. Šalia dūmtraukio virš antstato kabo gelbėjimo valtis. Prie galinės antstato sienos šliejasi grotstiebis su įstrižai laivugalio pusėn pasvirusia gerve.

„Stephanie“ – krovininis garlaivis. Pastatytas 1909 m. Štetine, Vokietijoje. Dydis: 757 BRT, 473 NRT. Keliamoji galia – 1 050 t. Matmenys – 61,74 × 9,25 × 4,10 (grimzlė) m. Trigubo išplėtimo garo mašinos galingumas – 500 AJ. 1 sraigtas, 2 cilindriniai garo katilai su plieniniais vamzdeliais. 1909–1935 m. – savininkas bendrovė „Eduard Krause“ Klaipėdoje. 1923–1935 m. plaukiojo su Lietuvos vėliava. Plaukiojo į Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Danijos, Švedijos, Olandijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos uostus su medienos, celiuliozės, grūdų kroviniais. Į Klaipėdą parplukdydavo akmens anglį, trąšas, cementą, silkes, tranzitinius krovinius.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Vaizdas į uolą, plaukiant garlaiviu „Stephanie“ prie Škotijos krantų. Fotografuota iš laivo vairinės į baką ir dešinįjį bortą. Pirmajame plane – laivo fokstiebis su horizontaliomis gervėmis, vantų atotampomis ir palaidomis virvėmis bei trosais.

1923–1935 m. garlaivis „Stephanie“ priklausė E. Krause Klaipėdoje ir plaukiojo su Lietuvos vėliava.  

Fotografavo Romanas Vilčinskas, tuo metu pavadavęs garlaivio šturmaną Zigmą Domeiką.

Originalios nuotraukos reprodukcija iš Romano Vilko-Vilčinsko marinistinio archyvo. Užfiksuotas garlaivis refrižeratorius Klaipėdos uoste.  Ant borto užrašytas laivo pavadinimas „BARFROST”.

Norvegijos kompanijos „A/S Kjöleskibene“ laivas „Barfrost“, pastatytas 1920 m. Škotijoje. 541 BRT, ilgis – 51,05 m, plotis – 8,13 m. 1936–1937 m. priklausė akcinei bendrovei „Maistas“, 1937–1940 m. – akcinei bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“ ir pavadintas „Utena“. 1937–1940 m. plaukiojo su Lietuvos vėliava. Plaukiojo tarp Klaipėdos ir Antverpeno, Roterdamo, Londono, kitų Anglijos uostų. Išgabendavo mėsą, sviestą, kiaušinius, odas, sėklas, pakulas, medieną. Parplukdydavo metalą, mašinas, įrankius, chemikalus ir kitas prekes.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo. Garlaivis „Roja“, išmestas į Melnragės paplūdimį.

Krovininis garlaivis. Pastatytas iš plieninio burlaivio korpuso 1902 m. Hamburge, Vokietijoje.

1929 m. įsigijo finansininkas Jakobas Epsteinas Ventspilyje, Latvijoje. Pavadino ROJA (pagal savo ir žmonos Rozos vardų pirmuosius skiemenis). Įgulą sudarė Liepojos jūrų mokyklos kadetai ir mechanikai. 1932 m. rugsėjo 12 d. reise iš Liepojos į Klaipėdą audros buvo išmestas į paplūdimį Melnragėje, apie 2 km į šiaurę nuo Šiaurinio molo. Garlaivis „PERKŪNAS“ laivo nutempti nesugebėjo. Jūrų teismas išteisino laivo kapitoną J. Lubkovskį ir šturmaną A. Karklinį. Laivas buvo pripažintas žuvusiu. Jakobas Epsteinas atpirko laivą iš draudimo bendrovės kaip metalo laužą ir 1933 m. rugsėjo 5 d. už 6 000 litų pardavė panelei Gerdai Preukschat (ji turėjo Klaipėdoje smulkaus laivų remonto dirbtuvę ir prekiavo anglimi). Pavadintas „GERDA“.

Nespalvotoje, horizontalaus formato nuotraukoje – didelė grupė vyrų fotografuojasi prie šventiškai padengto stalo. Stalo gale, grupės centre sėdi Kazys Pauža, tikėtina švenčiantis 30 metų jubiliejų.

Kazys Pauža ( 1909–?) – buriuotojas, tarnautojas. 1935–1937 m. vadovavo Klaipėdos jūrų skautams (budžiams).

1937 07 0–1940 07 16 – Jūrininkystės inspekcijos sekretorius. 1939 09 laikinai ėjo jūrininkystės

inspektoriaus pareigas. 1938 m. – jachtos „BALTOJI LELIJA“ kapitonas parburiuojant su ja iš Talino. 1938 06 18 – tos

pačios jachtos vadas Klaipėdos regatoje. 1939 m. vasarą dalyvavo organizuojant Jūros savaitę. 1940 03 – Lietuvos jūrininkų sąjungos narys Kaune.

Nespalvota, horizontalaus formato fotonuotrauka iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo. Užfiksuoti Baltijos transporto bendrovės tarnautojai biure. Viduryje, prie rašomojo stalo sėdi Leonardas Dargis – paskutinis Baltijos transporto bendrovės direktorius, vadovavęs 1939 01 01–1941 11.

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotonuotrauka iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo. Užfiksuotas Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriaus mokinys Benediktas Monkevičius. Jis dėvi uniformą. 

Benediktas Monkevičius (1904–1942) gimė Trakų apskrityje, Žiežmarių valsčiuje, Juodiškio dvare. 1923–1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriuje. 1925–1927 m. atliko praktiką barke „Olivebank“. 1930 m. baigė Abo navigacijos institutą. Nuo 1930 07 01 – laisvai samdomas šturmanas Klaipėdos uoste. 1932–1934 m. dirbo Kauno vandens kelių rajone. 1934–1938 m. – garlaivių „Baltrafic“ ir „Marijampolė“ šturmanas. 1938–1941 m. – garlaivių „Marijampolė“, „Šiauliai“ kapitonas. Sušaudytas Leningrade.

Nespalvotos, vertikalaus formato, portretinės fotonuotraukos kopija iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo. Užfiksuotas tolimojo plaukiojimo kapitonas Zigmas Domeika.

Zigmas Domeika (1907–1965). Tolimojo plaukiojimo kapitonas. Gimė Rygoje. Į Lietuvą atvyko 1918 metais.

1923–1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje. 1930 m. baigė Abo navigacijos institutą Suomijoje. 1932–1936 m. plaukiojo uosto ledlaužyje „Perkūnas“, garlaiviuose „Stephanie“, „Holland“, „Friesland“.

1936–1939 m. vadovavo garlaiviui „Friesland“. 1936–1938 m. – žurnalo „Jūra“ atsakingasis redaktorius.

Nespalvotos, vertikalaus formato fotonuotraukos kopija iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo. Užfiksuotas garlaivio „Marijampolė” kapitonas Juozas.Kaminskas.

Juozas Kaminskas (1906–1940) – tolimojo plaukiojimo kapitonas. 1923–1925 m. mokėsi Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje. 1925–1929 m. plaukiojo jūreiviu vokiečių laivuose. 1932 m. baigė jūrų mokyklą Genujoje. 1933 m. buvo garlaivio „Friesland” antruoju šturmanu. 1935–1937 m. – garlaivio „Utena”) šturmanas ir kapitonas. Vadovavo garlaiviams  „Maistas” (1937 m.), „Šiauliai” (1938 m.), „Marijampolė” (1938–1940 m.). Mirė Liepojoje.

Nespalvotoje, horizontalaus formato fotonuotraukoje iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo – Lietuvos laivų kapitonai Romanas Vilčinskas-Vilkas (viduryje), Bronius Krikštopaitis (kairėje) ir Stasys Dagys (dešinėje).