LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Spalvotas detalus skrendančios taistės piešinys.

Taistė - alkinių šeimos paukštis. Kartais alkiniai paukščiai vadinami šiaurės pingvinais. Kitaip nei pingvinai taistės skraido, nors būdamos po vandeniu iriasi ne kojomis, o sparnais. Stebina gebėjimu keisti apdarą. Poravimosi metu, kuris vyksta Šiaurėje, pasirenka kontrastingas rudą ir baltą spalvas. Žiemodama mūsų pakrantėje, dėvi balkšvos spalvos „poilsio apdarą“. Minta žuvimi, kurią gaudo nardydama ir persekiodama po vandeniu. Dėl to gana dažnai įsipainioja į žvejų statomus tinklus.

Spalvotas detalus skrendančio laibasnapio narūnėlio piešinys.

Laibasnapis narūnėlis - alkinių šeimos paukštis. Kartais alkiniai paukščiai vadinami šiaurės pingvinais. Kitaip nei pingvinai jie skraido, nors būdami po vandeniu iriasi ne kojomis, o sparnais. Šiaurinėse jūrose laibasnapiai narūnėliai gyvena toli nuo krantų, peri didžiulėmis kolonijomis kartu su kitais jūriniais paukščiais pakrantėse ant uolų - „paukščių turguose“. Viename kvadratiniame metre gali perėti iki 20 laibasnapių narūnėlių porų. Šiaurėje paspaudus šalčiams, Baltijos pakrantės nuo spalio iki kovo tampa šiltaisiais kraštais ir laibasnapiams narūnėliams. Minta žuvimi, kurią gaudo nardydami ir persekiodami po vandeniu. Dėl to gali įsipainioti į žvejų statomus tinklus.

Palyginamasis skrendančių rudgalvio kiro ir upinės žuvėdros piešinys.

Dėl šiek tiek panašios išvaizdos ir kitų faktorių žuvėdros dažnai painiojamos su kirais, ypač upinė žuvėdra su dažniausiu Lietuvoje rudgalviu kiru. Tačiau šiuos paukščius atskirti nesunku, žinant jų požymius. Neskrendančią žuvėdrą galima atskirti iš trumpų kojų, ilgų sparnų ir uodegos dėka ištęsto kūno. Jos snapas smailesnis nei kiro. Skrendanti žuvėdra atrodo grakštesnė, jos sparnai yra ilgesni ir siauresni, uodega panaši į kregždės, nes šakojasi į dvi dalis. Svarbu žinoti ir tai, kad žiemą Lietuvoje žuvėdrų nėra, nes jos išskrenda žiemoti į pietus. Jas mūsų pajūryje galima stebėti tik antroje vasaros pusėje bei rugsėjo mėnesį.

Spalvotas detalus sidabrinio kiro jauniklio piešinys.

Lietuvoje užregistruota apie 20 kirų rūšių. Viena jų - sidabrinis kiras. Šie paukščiai paplitę Europoje, nuo Kolos pusiasalio ir šiaurinės Norvegijos iki Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrančių. Pirmieji Lietuvoje perintys sidabriniai kirai užregistruoti prieš 30 metų Kiaulės nugaros saloje Kuršių mariose. Šiuo metu įvairiose šalies vietose peri apie 200 sidabrinių kirų porų. Jauni paukščiai tik per kelerius metus įgyja suaugusiems paukščiams būdingą išvaizdą.

Spalvotas detalus plaukiančios nuodėgulės piešinys.

Nuodėgulės - šiaurinių kraštų antys, perinčios taigos ir miškatundrės vandens telkiniuose bei šiaurinių jūrų pakrantėse. Žiemoja Šiaurės, Norvegijos ir Baltijos jūrose. 2012 m. šie paukščiai įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą. Lietuvos priekrantėje jos stebimos ties Kuršių nerija, kur jūros dugnas smėlėtas, nes minta nardydamos ir snapu iš minkšto grunto išsikasdamos moliuskus bei kitus bestuburius. Pastaraisiais metais nuodėgulės aptiktos atviroje jūroje Ventspilio-Klaipėdos plynaukštės rajone.

Spalvotas detalus plaukiančios juodosios anties piešinys.

Juodoji antis - jūrinis šiaurinių kraštų paukštis, žiemojantis Baltijos jūroje. Daugiausia šių ančių registruota Lenkijos, Vokietijos bei Danijos vandenyse, ypač jų gausu Kategato sąsiauryje. Prie Lietuvos krantų žiemoja negausiai. Stebimos ties Kuršių nerijos pakrante ir Palanga. Juodoji antis savo išvaizda panaši į nuodėgulę, skiriasi tuo, kad sparnuose juodoji antis neturi baltų stačiakampių dėmių. Maitinasi moliuskais bei kitais dugno bestuburiais.

Spalvotas detalus plaukiančio ausuotojo krago piešinys.

Ausuotieji kragai - vienintelė kragų rūšis gausiai sutinkama Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žiemos laikotarpiu.

Šie paukščiai peri Lietuvos vidaus vandenyse - ežeruose, tvenkiniuose, lizdus kraudami tarp vandens augalijos. Perėjimo laikotarpiu pasižymi puošniomis galvos plunksnomis bei sudėtinga poravimosi elgsena. Peri patinas ir patelė 25-26 dienas. Jaunikliai išsirita gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Dėl savo sandaros ausuotasis kragas negali vaikščioti sausuma ir nuo jos pakilti, todėl visą laiką praleidžia ant vandens ir pakrančių sąžalynuose.

Dažniausiai minta žuvimis.

Spalvotas detalus ant akmens stovinčio balnuotojo kiro piešinys.

Balnuotasis kiras - didžiausia iš Lietuvos pajūryje sutinkamų kirų rūšių. Atstumas tarp jo išskleistų sparnų galų siekia 1,7 m.

Lietuvoje neperi.

Spalvotas detalus skrendančios alkos piešinys.

Alkos - paukščiai, paplitę Europoje, Rytų Kanadoje, Grenlandijoje.

Peri didžiulėmis kolonijomis šiaurinių jūrų pakrantėse ant uolų - „paukščių turguose“. Peri ir Baltijos jūros uolėtose pakrantėse - Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Estijoje.

Spalvotas detalus plaukiančios ledinės anties piešinys.

Ledinės antys - šiaurinių platumų paukščiai, perintys jūrų pakrantėse, nedideliuose tundros ežeruose. Baltijos jūroje jos žiemoja nuo spalio iki gegužės mėnesio. Dar prieš keletą metų žiemomis ledinės antys gausiai susirinkdavo priekrantėje ties Palanga, tačiau pastaraisiais metais šiose vietose jų labai sumažėjo. Mokslininkai mano, kad tai lėmė invazinės žuvų rūšies - juodažiočio grundalo neigiamas poveikis ledinių ančių mėgiamam maistui midijoms, kitaip tariant, juodažiočiai grundalai „apvalgė“ ledines antis. Tai patvirtintų ir duomenys, kad ties Kuršių nerija žiemojančių ledinių ančių, kurios čia maitinasi dugno vėžiagyviais (jūros tarakonais), gausumas pasikeitė nežymiai.

Spalvotas detalus plaukiančio didžiojo dančiasnapio piešinys.

Didieji dančiasnapiai - Lietuvoje perinti ir žiemojanti vandens paukščių rūšis. Peri įvairiuose plyšiuose tarp akmenų, medžių šakų. Jie dažniau žiemojimui renkasi gėlus ar apysūrius vandenis - neužšąlančias upių vietas, Kuršių marias, iš kur į Baltijos jūros priekrantę pasitraukia tik pastarosioms užšalus. Dažniausiai minta žuvimis, nes tam padeda ir jų snapo forma - išilgai snapo esantys raginiai dantukai padeda tvirčiau sulaikyti sugautą žuvį.

Spalvotas detalus plaukiančių rudakaklio ir juodakaklio narų piešinys.

Šie paukščiai peri gėlo vandens telkiniuose, o žiemoja jūrose.

Rudakaklis naras - toliausiai į šiaurę paplitusi narų rūšis, perinti arktinės tundros ežeruose.

Juodakaklio naro kelios poros kasmet peri ir Lietuvos atokiuose ežeruose. Šie paukščiai įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos nykstančių rūšių kategoriją.

Lietuvos Baltijos vandenyse narai dažniausiai sutinkami pavieniui. Žiemoja tiek sekliuose priekrantės vandenyse, tiek gilesnėse atviros jūros vietose, kur susiranda pakankamai maisto. Puikūs plaukikai, nardantys ilgai ir giliai, persekiodami nedideles žuvis. Dėl to gana dažnai įsipainioja statomuosiose žvejų tinkluose. Abiejų rūšių skaičius pastaraisiais metais mažėjo, tai siejama su priegauda žvejybos tinkluose, naftos tarša.