LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Irenėjas Oginskis (1808–1868) – kunigaikštis, švietėjas, kultūrinio gyvenimo organizatorius, menų mecenatas, ūkio reformatorius. Mykolo Kleopo Oginskio sūnus. Savo dvaruose apie Rietavą, Endriejavą, Veiviržėnus įvedė valstiečių savivaldą, panaikino lažą (1835). Raseinių apskrities bajorų maršalka (nuo 1843). Rietavo dvarą pavertęs savo rezidencija, įsteigė lietuvišką agrarinę mokyklą (1859), kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba. Kauno gubernijos mokyklų kuratorius. Jo lėšomis Mikalojus Akelaitis ir Laurynas Ivinskis leido kalendorius ir kitus leidinius.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Irenėjas Kleopas Oginskis (1808–1868) – kunigaikštis, švietėjas, kultūrinio gyvenimo organizatorius, menų mecenatas, ūkio reformatorius. Mykolo Kleopo Oginskio sūnus. Savo dvaruose apie Rietavą, Endriejavą, Veiviržėnus įvedė valstiečių savivaldą, panaikino lažą (1835). Raseinių apskrities bajorų maršalka (nuo 1843). Rietavo dvarą pavertęs savo rezidencija, įsteigė lietuvišką agrarinę mokyklą (1859), kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba. Kauno gubernijos mokyklų kuratorius. Jo lėšomis Mikalojus Akelaitis ir Laurynas Ivinskis leido kalendorius ir kitus leidinius.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Kiprijonas Jančevskis (1805–1853) – žemaičių bajoras, apskrities maršalka. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, vėliau Kauno gimnazijoje, dėl satyrinių eilėraščių ir susirėmimų su gimnazijos vadovybe 1823 perėjo mokytis į Kražių gimnaziją. Čia jis įsteigė Juodųjų brolių draugiją, turėjusią tikslą veikti prieš carinės Rusijos valdžią ir baudžiavą. Susekus draugijos veiklą, 1824 buvo nuteistas mirti. Caraitis Konstantinas bausmę pakeitė kalėjimu Bobruisko tvirtovėje ir tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. 1826 paleistas iš Bobruisko, Jančevskis tarnavo kariuomenėje, po penkerių metų užsitarnavo karininko laipsnį ir išėjo į atsargą. Grįžęs Žemaitijon, gyveno savo dvare, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Raseinių apskrities maršalka.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Kiprijonas Jančevskis (1805–1853) – žemaičių bajoras, apskrities maršalka. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, vėliau Kauno gimnazijoje, dėl satyrinių eilėraščių ir susirėmimų su gimnazijos vadovybe 1823 perėjo mokytis į Kražių gimnaziją. Čia jis įsteigė Juodųjų brolių draugiją, turėjusią tikslą veikti prieš carinės Rusijos valdžią ir baudžiavą. Susekus draugijos veiklą, 1824 buvo nuteistas mirti. Caraitis Konstantinas bausmę pakeitė kalėjimu Bobruisko tvirtovėje ir tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. 1826 paleistas iš Bobruisko, Jančevskis tarnavo kariuomenėje, po penkerių metų užsitarnavo karininko laipsnį ir išėjo į atsargą. Grįžęs Žemaitijon, gyveno savo dvare, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Raseinių apskrities maršalka.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Kompozicijos centre mėlyname fone pavaizduotas Vilniaus Aušros Vartų koplyčios Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas, įkomponuotas puošniame ažūriniame gotikinių formų apvade. Abipus Švč. Mergelės Marijos paveikslo nišose patalpintos šventųjų statulos (kairioji – šv. Kazimiero). Po jos atvaizdu – ornamentiniais gotikos motyvais puošta horizontali juosta su auksinėmis šventųjų Onos ir Joakimo figūromis, o tarp jų, centre – architektūrinis peizažas. Jame vaizduojama barokinė Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia bei Aušros Vartai, apsupti maldininkų. Kompozicijos piešinys lankstus, detalus, meistriškas. Spalvinis sprendimas kontrastingas, kiek margokas.

Aprašė Regina Urbonienė

Kiprijonas Jančevskis (1805–1853) – žemaičių bajoras, apskrities maršalka. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, vėliau Kauno gimnazijoje, dėl satyrinių eilėraščių ir susirėmimų su gimnazijos vadovybe 1823 perėjo mokytis į Kražių gimnaziją. Čia jis įsteigė Juodųjų brolių draugiją, turėjusią tikslą veikti prieš carinės Rusijos valdžią ir baudžiavą. Susekus draugijos veiklą, 1824 buvo nuteistas mirti. Caraitis Konstantinas bausmę pakeitė kalėjimu Bobruisko tvirtovėje ir tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. 1826 paleistas iš Bobruisko, Jančevskis tarnavo kariuomenėje, po penkerių metų užsitarnavo karininko laipsnį ir išėjo į atsargą. Grįžęs Žemaitijon, gyveno savo dvare, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Raseinių apskrities maršalka.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Irenėjas Oginskis (1808–1868) – kunigaikštis, švietėjas, kultūrinio gyvenimo organizatorius, menų mecenatas, ūkio reformatorius. Mykolo Kleopo Oginskio sūnus. Savo dvaruose apie Rietavą, Endriejavą, Veiviržėnus įvedė valstiečių savivaldą, panaikino lažą (1835). Raseinių apskrities bajorų maršalka (nuo 1843). Rietavo dvarą pavertęs savo rezidencija, įsteigė lietuvišką agrarinę mokyklą (1859), kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba. Kauno gubernijos mokyklų kuratorius. Jo lėšomis Mikalojus Akelaitis ir Laurynas Ivinskis leido kalendorius ir kitus leidinius.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Kompozicijos centre mėlyname fone pavaizduotas Vilniaus Aušros Vartų koplyčios Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas, įkomponuotas puošniame ažūriniame gotikinių formų apvade. Abipus Švč. Mergelės Marijos paveikslo nišose patalpintos šventųjų statulos (kairioji – šv. Kazimiero). Po jos atvaizdu – ornamentiniais gotikos motyvais puošta horizontali juosta su auksinėmis šventųjų Onos ir Joakimo figūromis, o tarp jų, centre – architektūrinis peizažas. Jame vaizduojama barokinė Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia bei Aušros Vartai, apsupti maldininkų. Kompozicijos piešinys lankstus, detalus, meistriškas. Spalvinis sprendimas kontrastingas, kiek margokas.

Aprašė Regina Urbonienė