LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė–peizažinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno sodybos pastatų su bažnyčia vaizdas nuo tvenkinio, iš šiaurės rytų pusės. Pirmame plane tyvuliuoja malūno užtvankos tvenkinys, kurio pakrantėje kairėje pusėje stovi kluonas, o už jo – kiti ūkiniai pastatai. Už užtvankos dešinėje pusėje kyšo vienuolyno palivarko administracinio pastato galinis fasadas, į kairę nuo jo stovi vandens malūnas, o į kairę nuo malūno – spirito ir alaus darykla (bravoras). Tolimajame plane virš medžių stūkso vienbokštė bernardinų bažnyčia su bokšteliu virš apsidės.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčios vaizdas iš rytų pusės / 1907 m.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. ir bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). XVII a. pirmoje pusėje buvo pastatyti vienuolyno sodybos ūkiniai pagalbiniai pastatai.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė–peizažinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno sodybos pastatų su bažnyčia vaizdas nuo tvenkinio, iš šiaurės rytų pusės. Pirmame plane tyvuliuoja malūno užtvankos tvenkinys, kurio pakrantėje kairėje pusėje stovi kluonas, o už jo – kiti ūkiniai pastatai. Už užtvankos dešinėje pusėje kyšo vienuolyno palivarko administracinio pastato galinis fasadas, į kairę nuo jo stovi vandens malūnas, o į kairę nuo malūno – spirito ir alaus darykla (bravoras). Tolimajame plane virš medžių stūkso vienbokštė bernardinų bažnyčia su bokšteliu virš apsidės.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta nenustatyto Kretingos kraštotyros muziejaus darbuotojo pastaba: „Kretingos bažnyčia iš rytų pusės / 1907 m.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. ir bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). XVII a. pirmoje pusėje buvo pastatyti vienuolyno sodybos ūkiniai pagalbiniai pastatai.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno bažnyčios vaizdas iš pietų pusės. Bažnyčia mūrinė, vienbokštė, su renesansine bokšto viršūne ir tokio pat stiliaus signatorijos bokšteliu virš apsidės. Į dešinę nuo bažnyčios stūkso vienuolyno rūmų pietinis korpusas. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta nenustatyto Kretingos kraštotyros muziejaus darbuotojo pastaba: „Nuotrauka kurioje nufotografuota Kretingos / bažnyčia ir vienuolyno pastatas prieš 1907 m.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. Signatorijos bokštelis statytas XVII amžiuje.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios senasis Šv. Antano altorius.

Altorius medinis, dviejų horizontalių tarpsnių. Mensa stačiakampė, priekinę jos plokštumą puošia Apvaizda ir augalinio motyvo ornamentas. Priešais yra dviejų pakopų laipteliai, ant kurių dešinėje pusėje sėdi mergaitė. Altoriaus pirmojo tarpsnio viduryje kabo stebuklingas Šv. Antano paveikslas, puoštas metaliniu aptaisu. Aplinkui jį sukabintos votos. Paveikslą altoriaus šonuose rėmina po tris kolonas. Viršutinio tarpsnio viduryje kabo nedidelis Švč. Trejybės paveikslas, kurį šonuoe rėmina po kolonėlę. Pakraščiuose stovi dvi šventųjų skulptūros. Abipus altoriaus kabo Kryžiaus kelio paveikslai, o kairėje pusėje kyšo sakyklos kraštas. Nuotraukos kraštai lygūs. 

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Šv. Antano paveikslas Kretingos / bažnyčioje.“

Šv. Antano altorius pastatytas XVIII amžiuje. Jį 1759 m. liepos 22 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Altoriuje buvo saugomos Šv. kankinių Simplicijaus ir Faustino relikvijos, o nuo 1862 m. – ir Šv. Antano Paduviečio relikvijos, kurias užantspaudavo Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius, leisdamas išstatyti viešam pagarbinimui antradieniais ir Viešpaties dienomis. Relikvijas aplankiusiems buvo suteikiami 40 dienų atlaidai. Altorius stovėjo bažnyčios navos dešinėje pusėje, tarp įėjimo ir klausyklos. Per 1908–1912 m. bažnyčios rekonstrukciją Šv. Antano paveikslas buvo perkeltas į buvusį Šv. Pranciškaus altorių, o senasis altorius demontuotas, panaudojant jo puošybos detales ir skulptūras kitiems altoriams renovuoti.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Ąžuolinės durys iš Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios į vienuolyną, kurias XVIII a. pradžioje kirviais iškapoti bandė miestą užėmę švedų kariai, ieškoję vienuolių lobių. Vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas laukelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „XVIII amž. pradžioje Kretingos / bažnyčios švedų belaužiant įkirstos / durys. Pro tas duris iš bažnyčios / į vienuolyną įeidavo.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė. Pasakojama, kad Šiaurės karo pradžioje dalis vienuolių pasitraukė į kaimyninę Prūsiją, išsiveždami su savimi vertingesnius daiktus. Apie 1704 m. į vienuolyną įsiveržę Švedijos kariai pareikalavo iš Kretingoje pasilikusių pranciškonų brolių atiduoti vienuolyno turtus. Šiems atsisakius tai daryti, juos gyvus užmūrijo rūsyje, o bandžiusius pabėgti – nužudė prie dabartinės Pušyno gatvės. Šiuo metu durys su švedų kirvių įkartomis kaip istorinė relikvija eksponuojamos bažnyčios dešiniosios navos gale įrengtoje nišoje.  

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Ąžuolinės durys iš Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios į vienuolyną, kurias XVIII a. pradžioje kirviais iškapoti bandė miestą užėmę švedų kariai, ieškoję vienuolių lobių. Vaizdą pakraščiuose juosia siauras baltas laukelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė. Pasakojama, kad Šiaurės karo pradžioje dalis vienuolių pasitraukė į kaimyninę Prūsiją, išsiveždami su savimi vertingesnius daiktus. Apie 1704 m. į vienuolyną įsiveržę Švedijos kariai pareikalavo iš Kretingoje pasilikusių pranciškonų brolių atiduoti vienuolyno turtus. Šiems atsisakius tai daryti, juos gyvus užmūrijo rūsyje, o bandžiusius pabėgti – nužudė prie dabartinės Pušyno gatvės. Šiuo metu durys su švedų kirvių įkartomis kaip istorinė relikvija eksponuojamos bažnyčios dešiniosios navos gale įrengtoje nišoje.  

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuota Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno laiptinė, prie kurios stovi vyriškis. Vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nugarinės pusės viršuje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos vienuolyno laiptai į II-rą aukštą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1909 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios, vienuolyno ir priešais juos stovinčios Šv. Jurgio koplytėlės vaizdas iš pietvakarių pusės po 1908 m. atliktos rekonstrukcijos. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia siauras baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas iš / pietvakarių po 1907 metų remonto“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. 1908 metais grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo rekonstruota, perdirbta iš vienanavės į trinavę, o bokštas paaukštintas pristatant neorenesansinę viršūnę (projekto autorius – Krokuvos architektas Slavomiras Odživolskis), primenančią Krokuvos Vavelio pilies katedros Žygimantų bokštą. Šv. Jurgio koplytėlė skverelyje priešais bažnyčią ir vienuolyną pastatyta XX a. pradžioje.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios ir vienuolyno fundatorės Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas Chodkevičių šeimos laidojimo rūsyje po didžiuoju altoriumi. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (lenk. Zofia Mielecka Chodkiewiczowa) (gimė 1567 m. Lenkijoje, mirė 1619 m. gegužės 18 d. Kretingoje), Lenkijos ir Lietuvos didikė, grafienė, vieno žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona, kilusi iš Lenkijos karalystės didikų Mieleckių giminės. Buvo labai dievobaiminga ir pamaldi. Kartu su vyru 1605–1617 m. fundavo Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios statybą. 1618 m. spalio 22 d. Kretingos prieglaudai išlaikyti testamentu paskyrė 250 prūsiškų auksinų. Mirė Kretingos dvare. Palaidota 1619 m. liepos 4 d. bažnyčioje įrengtame šeimos mauzoliejuje. Per laidotuves pamokslą sakė garsus Lietuvos bernardinų pamokslininkas Andrejus Grondskis. Vėliau pamokslą išspausdino jėzuitų spaustuvė Vilniuje.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuota Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno laiptinė, prie kurios stovi vyriškis. Vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nugarinės pusės viršuje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos vienuolyno laiptai į / antrąjį aukštą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1909 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios, vienuolyno ir priešais juos stovinčios Šv. Jurgio koplytėlės vaizdas iš pietvakarių pusės po 1908 m. atliktos rekonstrukcijos. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas iš pietva- / karių pusės po 1907 metų remontą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. 1908 metais grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo rekonstruota, perdirbta iš vienanavės į trinavę, o bokštas paaukštintas pristatant neorenesansinę viršūnę (projekto autorius – Krokuvos architektas Slavomiras Odživolskis), primenančią Krokuvos Vavelio pilies katedros Žygimantų bokštą. Šv. Jurgio koplytėlė skverelyje priešais bažnyčią ir vienuolyną pastatyta XX a. pradžioje.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios ir vienuolyno fundatorės Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas Chodkevičių šeimos laidojimo rūsyje po didžiuoju altoriumi. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nugarinės pusės viršuje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „XVII amž. prad. Kretingos bažnyčios rūsyje / palaidotos graf. Katkevičienės karstas“.

Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (lenk. Zofia Mielecka Chodkiewiczowa) (gimė 1567 m. Lenkijoje, mirė 1619 m. gegužės 18 d. Kretingoje), Lenkijos ir Lietuvos didikė, grafienė, vieno žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona, kilusi iš Lenkijos karalystės didikų Mieleckių giminės. Buvo labai dievobaiminga ir pamaldi. Kartu su vyru 1605–1617 m. fundavo Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios statybą. 1618 m. spalio 22 d. Kretingos prieglaudai išlaikyti testamentu paskyrė 250 prūsiškų auksinų. Mirė Kretingos dvare. Palaidota 1619 m. liepos 4 d. bažnyčioje įrengtame šeimos mauzoliejuje. Per laidotuves pamokslą sakė garsus Lietuvos bernardinų pamokslininkas Andrejus Grondskis. Vėliau pamokslą išspausdino jėzuitų spaustuvė Vilniuje.