Advanced Search
Search parameters:
-
Veisiejų gydytojas Jaunius Augustinas, 1989 m.
Leonas Lagauskas garsėjo kaip puikus portreto meistras. Jam visada buvo svarbu ne profesinė informacija, o portetuojamojo veide atsispindinti gyvenimo patirtis, bruožų savitumas – tai, kas padeda atskleisti vidinį pasaulį ir nuotaiką. Šiame portrete viršuje išraižytas įrašas nusako portretuojamojo profesiją, tačiau dailininkas nesusilaikė nepašmaikštavęs. Ryžtingas, susikaupęs gydytojo veidas kontrastuoja su fone (kairėje, viršuje) jumoristiškai traktuotu mediko simboliu: vietoj taurę apsivijusios gyvatės čia įkomponuota lanksčios moters pasišiaušusiais plaukais figūrėlė.
Aprašė Regina Urbonienė
Aprašė Regina Urbonienė
-
Iš ciklo „Sutemos", 1964 m.
Litografija Leono Lagausko kūryboje – gana reta technika, tačiau laisvas nesuvaržytas piešinys, vykusiai perteikti toniniai kontrastai liudija dailininką buvus tikru šios technikos meistru.
Aprašė Regina Urbonienė
-
Iš ciklo "Sutemos", 1964 m.
Litografija Leono Lagausko kūryboje – gana reta technika, tačiau laisvas nesuvaržytas piešinys ir iš kūrinio temos išplaukianti improvizacijos laisvė liudija dailininką buvus tikru šios technikos meistru.
Aprašė Regina Urbonienė
-
Sesuo Irena, 1973 m.
Leonas Lagauskas garsėjo kaip puikus portreto meistras. Jam visada buvo svarbu ne profesinė informacija, o portetuojamojo veide atsispindinti gyvenimo patirtis, bruožų savitumas – tai, kas padeda atskleisti vidinį pasaulį ir nuotaiką. Sesuo Irena buvo dažnu dailininko modeliu. Įvairiai datuoti jos portretai, kupini skirtingų nuotaikos niuansų, spinduliuoja šilumą ir švelnumą. Pastarasis portretas, papildytas itin romantiškomis detalėmis (puošniu senoviniu krėslu, gėlių krepšeliu, paukščiu, snape atnešančiu rožės žiedą), akivaizdžiai iliustruoja šiltus dailininko jausmus sesei.
Aprašė Regina Urbonienė
-
Tėvo portretas, 1976 m.
Leono Lagausko portretai pasižymi ne tik portretiniu panašumu, bet ir įtikinamai atskleista psichologine charakteristika. Ypatinga šiluma dvelkia jo sukurti artimųjų portretai. Raižydamas tėvo portretą, jo fone dailininkas įkomponavo valiūkiškai skriejančias muzikuojančių mūzų figūras. Jis neatsitiktinai išryškino meninę tėvo prigimties pusę: aukštąjį techninį išsilavinimą turintis žmogus jaunystėje mokėsi groti smuiku, puikiai skambino gitara ir dažnai muzikuodavo savo artimiesiems.
Aprašė Regina Urbonienė
-
Tėvo portretas, 1973 m.
Leono Lagausko portretai pasižymi ne tik portretiniu panašumu, bet ir įtikinamai atskleista psichologine charakteristika. Ypatinga šiluma dvelkia jo sukurti artimųjų portretai. Kurdamas tėvo portretą, dailininkas išryškino meninę jo prigimties pusę: aukštąjį techninį išsilavinimą turintis žmogus jaunystėje mokėsi groti smuiku, puikiai skambino gitara ir dažnai muzikuodavo savo artimiesiems. Todėl jis ir pavaizduotas su smuiku, sėdintis prie atviro lango klasicistinės Vilniaus architektūros fone (tai taip pat užuomina, jog tėtis – senas vilnietis), o fone besiplaikstanti užuolaida teikia kūriniui papildomos romantinės auros.
Aprašė Regina Urbonienė