XVI amžiaus tapytojas ir skulptorius Kornelis Ketelis mokėsi Delfte pas Antonį Bloklantą [Blocklandt], dirbo dvaro tapytoju Londone, kur susižavėjo Hanso Holbeino jaunesniojo kūryba. Grįžęs į Amsterdamą, garsėjo kaip portretistas ir buvo žinomas sudėtingų alegorinių poemų rašytojas.
Eksponuojamas paveikslas yra bene vienintelis šiuo metu išlikęs dailininko darbas religine tema. Jame nutapytas karalius Saulius, kuris, nenorėdamas patekti filistinams į nelaisvę, nusiduria kalaviju. Tai retai tapyboje sutinkamas Senojo Testamento siužetas. Jį dailininkas nutapė Dancige gyvenusio pirklio Tomaso Uphageno užsakymu.

Pavaizduotoji scena yra iš Senojo Testamento, pirmosios Samuelio knygos: „Filistinai išėjo į mūšį su Izraeliu, o Izraelio vyrai pabėgo nuo filistinų. Daug jų krito mirtinai sužeisti ant Gilboos kalno. Filistinai pasivijo Saulių ir jo sūnus. Sauliaus sūnus – Jonataną, Abinadabą ir Malchišuą – filistinai nukovė. Mūšis siautėjo aplink Saulių. Keletas lankininkų į jį pataikė ir sunkiai sužeidė. Tuomet Saulius savo ginklanešiui tarė: „Išsitrauk iš makšties kalaviją ir nudurk mane, kad neapipjaustytieji manęs nenudurtų ir manęs neišjuoktų.“ Bet jo ginklanešys tai daryti atsisakė, nes buvo klaiko apimtas. Saulius tad pačiupo savo paties kalaviją ir ant jo užsismeigė. Ir ginklanešys, matydamas Saulių mirusį, puolė ant savo kalavijo ir mirė su juo.“ (1 Sam 31, 1–5)

Paveiksle kaip tik ir pavaizduotas manieristams būdinga sudėtinga poza kalaviju nusiduriantis karalius Saulius, už jo matosi ant kalavijo sukniubęs ginklanešys.