Plieninis šalmas ,,Adrian“, 1915 m. modelis, inžinerinių dalinių karių, Prancūzija, XX a. 2–3 dešimtmetis.
Šalmas pavadintas jį sukūrusio Prancūzijos kariuomenės generolo intendanto Augusto Lui Adriano (August Louis Adrian) vardu. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Prancūzijos kariuomenės kariai dėvėjo kepi. 1914 m. pabaigoje, suvokus būtinybę sumažinti tranšėjiniame kare dėl skeveldrų ir šrapnelių patiriamus nuostolius pradėta dėvėti ir vadinamąjį kavalerijos šalmą. Pastaroji pusrutulio pavidalo plieninė apsaugos priemonė dengė tik viršutinę galvos dalį, todėl nebuvo pakankamai efektyvi. Kariuomenės vadovybei pavedus generolas Adrianas sukūrė patobulintos formos plieninį šalmą sudarytą iš pusrutulio formos pagrindo su pritvirtintu kraštu, iš kurio priekinėje pusėje suformuotas snapelis, o galinėje sprando apsauga. Šalmas buvo 0,7 mm storio, svėrė tik apie 760 g, tačiau lyginant su ankstesnėmis priemonėmis daug geriau saugojo nuo sprogimų sviedžiamų akmenų, skeveldrų ir šrapnelių. Juos nukreipti turėdavo prie šalmo viršaus kniedėmis pritvirtinta ketera (skiauterė), tuo pačiu dengianti ir po ja esančią ventiliacijos angą. Oras į ventiliacijos angą patekdavo per du tarpus esančius abejose keteros pusėse. Pošalmį sudarė 6–7 tarpusavyje sujungtos odinės dalys. Šalmo priekinėje pusėje, ties kakta buvo tvirtinama kariuomenės rūšį parodanti emblema, dažniausiai turinti įspaustas raides RF (République Française, Prancūzijos Respublika). Pėstininkų (išskyrus lengvuosius), kavalerijos, svetimšalių legiono ir aprūpinimo dalinių emblema buvo liepsnojanti grenada, artilerijos – liepsnojanti grenada ir du sukryžiuoti pabūklų vamzdžiai, pionierių – kirasa su atviru šalmu, tankų dalinių – uždaras šalmas ir už jo sukryžiuoti pabūklai, lengvųjų pėstininkų – trimitas, laivyno – inkaras (be monogramos RF), maroko pėstininkų – apačioje išdėstytas pusmėnulis, kolonijų pėstininkų – liepsnojanti grenada, inkaras ir du šautuvai šonuose. Metropolijos dalinių kariai nešiojo šalmus dažytus pilkai mėlyna spalva, Afrikos ir kolonijų dalinių kariai – chaki spalvos. Šalmas „Adrian“ buvo pirmasis Pirmojo pasaulinio karo metu atsiradęs balistinis šalmas. Prancūzijos ginkluotosios pajėgos tokiais šalmais pradėtos aprūpinti 1915 m. vasarą. Vėliau pasirodė ir specialios paskirties šalmo „Adrian“ variantai, pavyzdžiui papildomą akių apsaugą turintis tankistams skirtas šalmas, kuriam vėliau vietoje snapelio pradėta tvirtinti odinė pagalvėlė. Pirmojo pasaulinio karo metais šiais prancūziškais šalmais savo kariuomenes aprūpino Italija, Belgija, Rusija, Serbija, Rumunija ir Graikija. Šalmų spalva buvo parenkama atsižvelgiant į kariuomenės dėvimos uniformos spalvą. Šalmai buvo nešiojami be emblemų arba su jomis, parinkus atitinkamą valstybinę simboliką. 1916 m. italai pradėjo gaminti tokios pačios formos, bet kiek pakeistos konstrukcijos šalmus. Tarpukaryje 1915 m. modelio „Adrian“ šalmus tebenaudojo Brazilijos, Lenkijos, SSRS ir daugelio kitų valstybių kariuomenės. Labai nedidelį tokių šalmų kiekį kurį laiką dėvėjo ir Lietuvos Respublikos kariuomenės kariai (užfiksuoti pavieniai atvejai kavalerijoje). „Adrian“ nesaugojo nuo kulkosvaidžių ir šautuvų kulkų. Tvirtumu šalmas nusileido netrukus po jo pasirodžiusiems Pirmojo pasaulinio karo britų ir vokiečių plieniniams šalmams. Tarpukaryje ir Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzijos kariuomenės kariai buvo aprūpinti 1926 m. modelio „Adrian“ šalmais gaminamais jau iš vientisos plieno plokštės. „Adrian“ formą ir konstrukciją buvo mėgdžiojama daugelio valstybių.
Šalmas su keterą, pionierių emblema, dalim pošalmio tvirtinimo elementų  ir detalių. Trūksta pošalmio ir smakro dirželio. Šalmas pilkai mėlynos spalvos.