Snaiperių šautuvas ,,Mosin-Nagant“, 1891/1930 m. modelis, kalibras – 7,62 mm, dėtuvė 5 šoviniams, Nr. 4438821, SSRS, Iževskas, 1944 m. Su optiniu taikikliu PU.
Tarpukaryje, vykstant kariniam SSRS-Vokietijos bendradarbiavimui, sovietams buvo perduoti vokiškų optinių taikiklių pavyzdžiai. Atlikus bandymus sovietai nutarė, kad labiausiai tinkamas firmos „Zeiss“ pagamintas taikiklis, kuris tapo pavyzdžiu saviesiems taikikliams sukurti. 1931 m. Raudonosios armijos snaiperius pradėta apginkluoti jiems sukurtu, nauju šautuvo ,,Mosin-Nagant“ variantu. Ginklas turėjo įprastą ,,Mosin-Nagant“ sistemos šliaužiamosios spynos mechanizmą ir dėtuvę penkiems šoviniams. Nuo 1891/1930 m. modelio pėstininkų šautuvų jis skyrėsi, tuo kad turėjo optinį taikiklį, žemyn palenkta, o ne tiesią spynos rankenėlę ir kruopščiau apdirbtą vamzdžio kanalą. Iš pradžių snaiperių šautuvai buvo aprūpinami keturis kart didinančiais optiniais taikikliais PT ir PE, kurie buvo tvirtinami prie ginklo A. Smirnskio (А. Смирнский) konstrukcijos laikikliais. Nuo 1942 m. snaiperių šautuvams ,,Mosin-Nagant“ pradėtas montuoti pusiau automatiniams šautuvams SVT-40 skirtas optinis taikiklis PU. Tai buvo gana lengvai pagaminamas ir naudojamas optinis taikiklis, savo savybėmis nenusileidžiantis ankstesnėms taikymosi priemonėms. Jo privalumu buvo ir palyginti mažas svoris bei dydis. Taikiklis buvo tvirtinimas prie ginklo 1942 m. modelio D. Kočetovo (Д. Кочетов) laikikliu. 1891/1930 m. modelio šautuvai ,,Mosin-Nagant“ buvo gaminami dviem etapais: 1932–1940 m. Tūlos ginklų gamykloje, o 1942–1945 m. Iževsko ginklų gamykloje. 1942 m. šio snaiperių šautuvo gamyba atnaujinta, po to kai buvo atšauktas sprendimas perginkluoti Raudonosios armijos snaiperius pusiau automatiniais šautuvams SVT-40. Dėl daugumos karių prasto paruošimo ir sunkių fronto sąlygų nebuvo galima užtikrinti pusiau automatinių šautuvų sklandžiam veikimui reikalingos priežiūros. Pastaruosius šautuvus senas ir patikrintas ,,Mosin-Nagant“ pranoko ne tik priežiūros paprastumu ir patikimumu, bet ir kai kuriomis balistinėmis savybėmis, pavyzdžiui, didesne tiesaus šūvio distancija. Ginkluojant kariuomenę karo sąlygomis reikšmingą vaidmenį turėjo ir tai, kad ,,Mosin-Nagant“ snaiperių (kaip ir kitų šios sistemos) šautuvų gamyba kainavo mažiau ir buvo paprastesnė. Mėginant atpiginti 1891/1930 m. modelio snaiperių šautuvų ,,Mosin-Nagant“ gamybą, buvo pakeistas kai kurių dalių išbaigimas, o vietoje riešutmedžio pradėti gaminti beržiniai prastesnės kokybės apsodai. Raudonoji armija panaudojo šiuos snaiperių šautuvus ginkluotame konflikte su Japonija prie Chasano ežero (SSRS, Kinijos ir Korėjos pasienio ruože) ir Chalchin Golo upės Mongolijoje, taip pat Žiemos kare su Suomija ir 1941 m. birželio 22 d. prasidėjusiame kare su Vokietija. Pastarojo karo metu snaiperių šautuvus ,,Mosin-Nagant“ su optiniais taikikliais PU vykusiai naudojo ne tik daugelis Raudonosios armijos snaiperių, kaip Vasilijus Zaicevas (Василий Зайцев) ir Roza Šanina (Роза Шанина), bet ir Vokietijos kariuomenės snaiperiai, kaip austras Jozefas Alerbergeris (Josef Allerberger), kuriems ilgą laiką trūko tinkamos ginkluotės. Pasibaigus karui 1891/1930 m. modelio snaiperių šautuvais buvo ginkluotos Varšuvos pakto, socialistinių Azijos ir kai kurių kitų valstybių kariuomenės.
Ginklo viršuje uokse yra: У apskritime / žymuo kurį sudaro kūjis ir pjautuvas vainike / du neįskaitomi žymenys /  1944 г. /  ВГ2745 / trys neįskaitomi žymenys. Išorinėje (dešinėje) spynos pusėje yra pakartotas apverstas Nr. ВГ2745. Ginklo viršuje, spynos galinėje dalyje yra Iževsko gamyklos žymuo - strėlė trikampyje. Vidinėje (kairėje) ginklo pusėje, uokse yra numeris 4438821. Toje pačioje pusėje, apsode, po optinio taikiklio laikikliu yra išpjaustytas įrašas rusų kalba – В БЕЗГОЛОСОВ. Ginklo apačioje dėtuvės priekinėje pusėje yra neįskaitomas žymuo ir strėlė trikampyje, dėtuvės dangtelyje kartojasi numeris ВГ2745. Prie nuleistuko apsaugos viela prisukta žalvarinė plokštelė kurioje yra įspausta АИМ / 7 / 234. Mechaninio taikiklio pagrinde ir abiejuose apkaustuose kartojasi strėlė trikampyje. Ginklo buožei trūksta apkausto. Optinis taikiklis su tamsiai rudos odos lęšių dangteliais. Optinio taikiklio vamzdelio viršuje yra žymuo kurį sudaro žvaigždutė, kūjis ir pjautuvas įterpti i penkiakampį rėmelį / 4438621. Vidinėje (kairėje) laikiklio pusėje yra 8 apskritime / strėlė trikampyje. Galimai priklausė snaiperiui V. Bezgolosovui. Senoje inventoriaus knygoje yra įrašas: akt. N48/1 Artil. Istor. Muziejaus Leningrade 1956 XII. 26.