Nors metų tėkmė vis tolina nuo mūsų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istorinį skrydį, tačiau savo gyvenimu ir žygdarbiu lakūnų vardai tapo Tėvynės, gimtojo krašto beribės meilės simboliu.
1933 m. liepos 15 d., 6 val. 24 min. (Niujorko vasaros laiku), pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo lietuviai (JAV piliečiai) lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlanto vandenyną ir liepos 17 d., 0 val. 36 min. (Berlyno laiku), žuvo tuometinėje Vokietijoje, Kuhdamo (Kuhdamm) miške, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).
Lakūnai planavo skristi maršrutu Niujorkas–Niufaundlendas–Atlanto vandenynas–Airija–Londonas–Amsterdamas–Svinemiundė–Karaliaučius–Kaunas (iš viso 7 186 km). Dėl blogų oro sąlygų prie Airijos „Lituanica“ pasuko į Šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Iki skrydžio tikslo – Kauno – buvo likę apie 650 km.
S. Darius ir S. Girėnas pasiekė antrą rezultatą pasaulyje transatlantine trasa pagal skridimo nuotolį ir ketvirtąjį – pagal išbūtą ore laiką. Pasaulio aviacijos istorijoje skrydis minimas kaip vienas tiksliausių. Jo metu gabentas oro paštas iš Šiaurės Amerikos į Europą.