Lėktuvas ANBO–I, mokomasis – vienvietis žemasparnis monoplanas. Lietuva, 1925 m. Inv. Nr. G–1126. Lėktuvo duomenys: sparnai – mediniai, aptraukti drobe, ilgis – 10 m; liemuo suvirintas iš plieninių vamzdelių, aptrauktas drobe, ilgis – 5,75 m; lėktuvo aukštis – 1,95 m; tuščio lėktuvo masė – 190 kg, įkrovimas – 110 kg, didžiausias krūvis – 150 kg, normali skridimo masė – 300 kg; variklio „Anzani“ nominali galia – 30 AG, variklio masė – 60 kg; propelerio skersmuo – 1,9 m; benzino bakas – 45 litrai; alyvos bakas – 8 litrai; skridimo laikas – 4 val.; skridimo nuotolis – 450 km; didžiausias skridimo greitis – 142 km/h; aukščio lubos – 4,2 km.
Šios ekspozicijos palubėje yra pakabintas mokomasis vienvietis žemasparnis monoplanas ANBO-I – vienintelis iš visų lietuviškų konstrukcijų išlikęs per visus karus ir okupacijas lėktuvas. Šios vienintelės relikvijos konstruktorius buvo Lietuvos karo aviacijos vyr. ltn. (vėliau brigados generolas) Antanas Gustaitis. Pats lėktuvas buvo sukonstruotas pasitelkiant Mokomosios eskadrilės mechanikus ir Aviacijos dirbtuvių darbininkus. 1924 m. A. Gustaitis gavo Aviacijos viršininko gen. ltn. Juozo Kraucevičiaus leidimą ir 1924–1925 m. žiemą pradėjo statyti lėktuvą. 1925 m. gegužę buvo atliktas preliminarus lėktuvo surinkimas iš dar neapdengtų dalių. Paskui liemuo, uodegos plokštumos ir sparnai buvo aptraukti audeklu ir galiausiai liepos 14 d. dar nenudažytu lėktuvu pats konstruktorius atliko pirmą skrydimą. 1926 m. lėktuvą nupirko karo aviacija ir jis buvo perduotas 1-ajai oro eskadrilei. Eskadrilės lakūnai su juo vykdė tikslaus tūpimo pratimus. Manoma, kad paskutinis su ANBO-I 1930 m. skraidė ltn. Jonas Mikėnas. 1935 m. lėktuvas perduotas Karo muziejui ir paskirtas naujai Karo aviacijos ekspozicijai, kur paremontuotas buvo eksponuojamas iki 1944 m. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai buvo uždrausta demonstruoti nepriklausomos Lietuvos pasiekimus. Lėktuvas buvo padėtas į saugyklą ir išardytas. Tik 1970 m. tirs mėnesius ANBO-I buvo rodomas kaip vienos proginės parodos apie Lietuvos aviaciją eksponatas. 1973 m. iš Istorijos muziejaus (taip tuo metu vadintas Karo muziejus) legendinis “anbukas” buvo atvežtas į formuojamą ekspoziciją Jaunųjų technikų stoties kambaryje. ANBO-I Visuomeniniame sportines aviacijos muziejuje prabuvo 17 m. – kaips svarbiausias jo eksponatas ir ryškus Lietuvos aviacijos ir Lietuvos nepriklausomybės atspindys. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kuomet buvo atkurtas Lietuvos aviacijos muziejus (iki 1995 m. Technikos muziejus) lėktuvas buvo perkeltas į jį. Tais pačiais metais “anbukas” buvo perkeltas į Kauno oro uosto patalpas, kur kūrėsi valstybinis muziejus. 1991 m. iš keleivių laukiamosios sales jis buvo perkeltas į oro uosto aktų sale, kur surengta pirmoji muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos aviacijai. Čia išbuvęs iki 1993 m., pagaliau grįžo į Karo muziejų – į savo namus, buvo pastatytas Didžiojoje salėje. Pradėjus remontą vėl buvo paskolintas Aviacijos muziejui. 2011 m. spalio 17 d. “anbukas” buvo sugrąžintas į Karo muziejų ir 2013 m. gegužės 8 d. pradėtas eksponuoti “Lietuvos kariuomenės 1920–1940 m.” ekspozicijoje.