Arbatinukas yra svogūno formos, dekoruotas įvairiaspalvėmis gėlių puokštelėmis, kurios meno žinovų vadinamos „Maiseno puokštėmis“. Arbatinukas dekoruotas įvairiausiais spalvotais vabzdžiais bei rokailių ornamento fragmentais. Dangtelio rankenėlė – besiskleidžiančios rožės šakelės pavidalo. Atskiras reljefines bei dekoro detales dar paryškina sodrus auksavimas. Dugnas pažymėtas Maiseno manufaktūros ženklu. 1731 m. šioje manufaktūroje pradėjo dirbti porceliano modeliuotojas Johanas Joachimas Kendleris. Jo sukurti indai ir mažoji porceliano plastika išgarsino Maiseno manufaktūrą. Kartu su Kendleriu dirbo dailininkas Jahanas Gregorijus Hioroltas [Johann Gregorius Höroldt]. Šių menininkų dėka Maiseno porcelianas įgavo savitas formas bei unikalų spalvinį dekorą. Nalenč-Gorskių šeimai priklausiusį porcelianą šie dvarininkai sukaupė iš bent trejus Maiseno manufaktūros periodus atspindinčių gaminių. Tuo šis rinkinys ir yra vertingas. Jis rodo ir Žemaitijos dvarininkų prieraišumą Vakarų meno tradicijai.

Nalenč-Gorskių šeimai priklausęs Maiseno [Meissen] porcelianas dabartinio Telšių rajono teritorijoje esančio Biržuvėnų dvaro rūmuose buvo paslėptas 1940-asiais metais, kai Nalenč-Gorskių šeima, traukdamasi nuo bolševikų, iš šio dvaro persikėlė į kitą jiems priklausantį Šaukėnų dvarą. Iš ten šeima vėliau pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Prancūzijoje. Užkasti porceliano indai Biržuvėnuose išgulėjo daugiau nei pusę amžiaus.
Pirmą kartą po tremties tuo metu gaisro suniokotame Biržuvėnų dvaro mediniame rūme jauniausioji Tomo ir Onos Nalenč-Gorskių duktė Janina Gorskytė-de Nagurski [Nagourski] su abiem sūnumis apsilankė 2005-aisiais metais. Porceliano indų rinkinys buvo atkastas vadovaujantis jų turėtu anksčiau mirusio Janinos brolio Antano Aleksandro iš atminties nubraižytu dvaro rūmų planu. Jame specialiai buvo pažymėta patalpa, kurioje buvo paslėptos vertybės. Atkasant porcelianą dalyvavo Nalenč-Gorskių palikuonys – Nagurskių šeima. Jiems talkino Biržuvėnų etnografinio muziejaus įkūrėja Aldona Simonavičiūtė ir šio Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. Radinį šeima paliko Lietuvoje, pavesdama jį nuolat saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Rinkinį sudaro 290 eksponatų – pietų stalo, arbatos bei kavos gėrimo indai, pagaminti garsiojoje Maiseno porceliano manufaktūroje XVIII amžiaus pirmoje pusėje – XIX a. viduryje. Rinkinyje taip pat yra sidabruotos alavo šampaninės, pagamintos XIX a. viduryje „Frage Plague“ dirbtuvėje Varšuvoje, du XIX a. 3–4 dešimtmečio pistoletai iš Rygos ir Vilniaus auksakalio Benjamino Keidos XVIII a. padarytas samtis su šaukšteliu.