Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Šioje III sąsiuvinio litografijoje vaizduojamas Stanislovas Leščinskis (gimė 1677 m. spalio 20 d. Lvove, mirė 1766 m. vasario 23 d. Liunevilyje, Prancūzijoje) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, valdęs 1704–1709 ir 1733–1736 m., Lotaringijos hercogas. Jis buvo Didžiosios Lenkijos dvarininkas, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių atstovas, Poznanės vaivada (kaip ir jo tėvas). 1704 m. liepos 12 d. (praėjus porai metų po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją) švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos seime karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas karaliumi. Po Karolio XII pralaimėjimo prie Poltavos (1709) Stanislovas Leščinskis neteko švedų kariuomenės paramos ir 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o po to į Prancūziją. 1725 m. jis išleido dukterį už Liudviko XV. Po Augusto II mirties bajorijos dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą. 1733 m. rugsėjo 12 d. elekcinis seimas valdovu paskelbė Stanislovą Leščinskį, tačiau kovą dėl sosto laimėjo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.
Litografija puikaus realistinio piešinio, turtinga toninių niuansų, liudijančių kūrėjo meistrystę.

Aprašė Regina Urbonienė