Tema spręsta su architektu Č.Mazūru, ypatingo reikšmingumo objekte, to laiko valstybinio lygio didžiojoje šarvojimo šeštoje salėje

Pusapvalioje penkiapakopėje, laiptuotoje sienutėje, virš katafalko, fragmentiškai vėduokle  palaipsniui kyla freska  Paukščių takas. Simbolių ir ritmo kalba per penkias dvasinio tobulėjimo  pakopas, nuo apatinės žemiškos tamsios rudai juodos, kyla šviesėjančiai dinamišku ritmu ,  sparnų kirčiais,  priešpriešiniais neramiais  ritmais aukštyn iki rimstančios, šviesėjančios šaltai pilkos  Šviesos.

Mirties, atsisveikinimo su mirusiuoju,  palydėjimo, skirtingų tikėjimų susitikimas po Paukščių tako sparnais į kylančią Šviesą. Užduotis buvo labai sudėtinga, kartu su arch. Č.Mazūru radom sprendimą. Architekto idėja - sienutėje suformuota laiptuota penkiapakopė forma - įvaizdis mesto akmenuko į vandenį. Pakopose - lyg raibuliuojančios bangos, ratilais tolstančios iki išnykimo, nusinešdamos skausmą. Rimsta. Mano mintis nuo žemės kylantys išskrendantys  paukščiai, stipriai plasnojantys, sunkiai kyla aukštyn į vis stiprėjančią Šviesą. Sparnuose, linijų kirčiuose, ženklai, istorijos, pėdsakai išgyvenimų, kuriuos su savimi nusineša ,vienas paskui kitą, išskrendantys paukščiai.

Dramatiška tema-Gyvenimas!

Buvę “Vilniaus ritualinių apeigų rūmai” (architektas Česlovas Mazūras) dabar Vilniaus laidojimo rūmai “RITUALAS”