LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Originali nuotrauka sukurta 1938 m. Žemaitijoje. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 11 cm x 7 cm.
Nuotraukoje įamžintas Kletos Gindvilienės pusbrolis Juozas Symė ir pusseserė Stasė Symytė bei Vladas Mačernis (1908–1978), Kletos Gindvilienės tėvas. Nuotrauka priklausė Vladui Mačerniui. Pasak dukros, Kletos Gindvilienės tėvukas yra minėjęs, jog poetas Vytautas Mačernis buvo jo tolimesnės kartos pusbrolis. 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė. Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta 1929 m. Žemaitijoje. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 11,5 cm x 7,5 cm.
Grupinėje nuotraukoje po futbolo varžybų, kuriose susitiko Akmenės ir  Mažeikiaų komandos, įamžinti Mažeikių komandos žaidėjai su draugais. Futbolo vartai be tinklo, už vartų matosi miškas. Nuotraukoje foto įrašas: „Akmenė–Mažeikai, 1929.08.15“. Vladas Mačernis (1908–1978) nuotraukoje klūpo ant vienos kojos, jis yra Kletos Gindvilienės (g. 1941 m. gruodžio 6 d.) tėvelis. Pasak dukros Kletos Gindvilienės, tėvukas yra minėjęs, jog poetas Vytautas Mačernis buvo jo tolimesnės kartos pusbrolis. Vladas Mačernis su tėvais grįžo iš Peterburgo 1916 metais, jam buvo vos 8 metų amžiaus, o kai žaidė Mažeikių futbolo komandoje – 21 metai. Kletos Gindvilienės- Mačernytės tėvelio motinos vardas – Veronika, o Kletos Gindvilienės-Mačernytės mamos vardas – Jadvyga. Vladas Mačernis dirbo batsiuviu (siuvo batams viršus, pats juos modeliuodavo). Jis buvo filatelistas, bibliofilas. Iki karo buvo surinkęs daugiau negu 2 000 knygų biblioteką. Ji tapo  pirmąja  vieša biblioteka Kretingoje. 1941 m. birželio mėn. degė Kretingos miesto centras, sudegė ir jo tėvų namai (Katkaus g. 6) ir ten buvusi V. Mačernio biblioteka. Liko tik tos knygos, kurios buvo pas skaitytojus.
Ant nuotraukos įrašo grafoje ranka juodos spalvos rašalu yra įrašyta: „Mačernis Vladas Futbolo varžybos tarp Akmenės ir Mažeikių komandų“.
Kleta Gindvilienė 1967 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus valstybinį universitetą, kur įsigijo mokslinio bibliotekininko bobliografo specialybę. Bibliotekininke išdirbo 36 metus. Ji taip pat buvo  bibliofilė; turi sukaupusi daugiau negu 2 tūkst. knygų biblioteką, skolina žmonėms savo knygas, turi 20 skaitytojų. Yra esperantininkė. Yra turėjusi 20 korespondentų iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų  1 italą, 4 bulgarus, 4 čekus, 2 vokiečius, 2 vengrus, 2 estus,1 latvį, 2 japonus, latvį, rumuną, lenkę. Dabar susirašinėja tik su ukrainiete Svetlana, este Heli, nepaliete, kurios vardas Indu, japone. Rašo dienoraštį.
Anksčiau nuotrauka priklausė Vladui Mačerniui. Nuotraukos vaizdo kampai nukirpti, apiplyšę. 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė.
Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta 1938 m. Skuode (Žemaitija). Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 12 cm x 6 cm.
Nuotraukoje pirmoje eilėje pirma iš kairės – Jadvyga Armalytė-Mačernienė (1921–2005). 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė. Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama. Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta 1938 m. Kartenoje (Kretingos r., Žemaitija). Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 10 cm x 7,5 cm.
Nuotraukoje įamžinti Vlado Mačernio (1908–1978) giminaičiai Kartenoje. Pirmas iš kaires su kudikiu ant rankų – Klemensas Mačernius, sūnus Alfonsas Macernius, trečia – Klemenso Mačernio žmona Morta Macernienė, kuriai ir priklausė ši nuotrauka. 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė. Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta 1938 m. Žemaitijoje. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius,
technika – fotografija, matmenys – 13 cm x 8,5 cm.
Nuotraukos-atviruko kraštai lygūs. Anksčiau ji priklausė Vladui Mačerniui. 2012 m. teisę nusiskenuoti nuotrauką-atviruką ir naudoti skaitmeninį vaizdą muziejaus reikmėms suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė. Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta 1938 m. Žemaitijoje. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 13 cm x 8,5 cm.
Nuotraukos-atviruko kraštai lygūs. Jis anksčiau priklausė Vladui Mačerniui. 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė.
Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta apie 1938-uosius metus Žemaitijoje. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 14 cm x 9 cm.
Nuotraukoje įamžinti du vaikinai, kurie apsirengę juodos spalvos drabužiais ir yra prie tvenkinio. Adreso grafą dalina keturios taškuotos išilginės linijos, kurių viena tamsesnė. Reverse įrašyta: „Prisiminimui dėdė Justis. Dukrai Agripinai, apačioje maži skaičiai 5343“.
Anksčiau nuotrauka priklausė Šiaulių mokytojų seminarijos studentei Agripinai Venckutei, gyvenusiai Klausgalvų kaime (Salantų valsčius,  Kretingos apskritis). Nuotraukos kraštai lygūs. 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė Bronė ir Liudas Augaičiai, gyvenantys Klausgalvų kaime (Kretingos rajonas). Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta 1939 m. Žemaitijoje. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 13 cm x 7,5 cm.
Nuotraukos-atviruko kraštai lygūs. Anksčiau nuotrauka priklausė Vladui Mačerniui. 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui teisę nusiskenuoti nuotrauką ir saugoti, naudoti, taip pat ir viešinti nuotraukos skaitmeninį vaizdą suteikė kretingiškė Kleta Gindvilienė.
Originalios nuotraukos būklė 2012 m. buvo patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Originali nuotrauka sukurta apie 1920-uosius metus. Autorius nežinomas. Medžiaga – matinis fotopopierius, technika – fotografija, matmenys – 11 cm x 8 cm. Nespalvota, grupinė, vertikalaus nuotrauka, Joje įamžinti du Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, stovintys fotoateljė paviljone abipus dekoratyvinio staliuko. Abu vyrai uniformuoti, dėvi kepures su snapeliu ir kokarda, vilki vokiško stiliaus mundurus, sujuostus diržu, avi suvarstomus batus, blauzdas apsivynioję autais. Mundurą ties krūtine puošia tarp kišenėlių kabanti kišeninio laikrodžio grandinėlė. Kairiojo kario diržas su plokščia sagtimi, kurios plokštumoje yra sunkiai įžiūrimas reljefinis ženklas. Dešinėje pusėje stovinčio kario diržas su paprasta sagtimi. Per šio vyro dešinį petį permesta perpetė. Abu kariškiai viena ranka pasirėmę į dekoratyvinio staliuko viršų, ant kurio pastatyta stiklinė vaza su gėlėmis. Fone – fotoateljė paviljono dekoracija.
Nuotraukoje įamžinti Lietuvos nepriklausomybės kovų (1919–1920 m.) dalyviai. Jie – Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Ignaco Duoblio (1899–1971), gyvenusio Nasrėnų k. (Salantų vls., Kretingos aps.) bendražygiai. Originali nuotrauka saugoma Nasrėnų kaimo (Kūlupėnų sen., Kretingos r. sav.) gyventojos Nijolės Duoblytės-Kazakevičienės (g. 1944 m.) asmeniniame albume. Ji muziejui suteikė teisę nusiskenuoti nuotrauką ir naudoti muziejaus reikmėms. Originalios nuotraukos būklė  patenkinama.
Aprašo autorius – Algirdas Čėsna.

Spalvota, portretinė, vertikalaus formato nuotrauka. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1850–1875) portretas anfas iki pusės. Nežinomo dailininko XIX a. viduryje tapyto paveikslo fotografinė kopija, daryta 1998 m. Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio. Portreto originalas saugomas Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje (Varnių katedroje).

Motiejus Kazimieras Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. gausioje Salantų (dab. Kalnalio) parapijos Nasrėnų kaimo valstiečių Mykolo ir Onos Valančių šeimoje. 1816–1821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų studijas tęsė Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje. Ją baigė teologijos mokslų kandidato laipsniu ir 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas kunigu. Dirbo Mozyriaus (Baltarusija) mokyklos kapelionu, 1834–1840 m. Kražių gimnazijos mokytoju, kapelionu ir bibliotekininku, parašė Kražių mokyklos istoriją. Nuo 1840 m. Vilniaus, vėliau – Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, pastoracinės teologijos ir biblinės archeologijos dėstytojas, nuo 1845 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Vykdė blaivybės akcijas, stengdamasis atitraukti valstiečius nuo girtavimo. Rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, rašė didaktinio pobūdžio lietuvių literatūros kūrinius. Jo vyskupavimo metais kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatytos 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Palaidotas Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje.

Nespalvota, grupinė, horizontalaus formato. Penkių Lietuvos kariuomenės kareivių grupinis portretas anfas iki pusės, darytas 1937 m. Tauragės Naumiesčio (dab. Žemaičių Naumiestis) fotoateljė, Tauragės apskritis.
Pirmoje eilėje sėdi trys, už jų stovi du kareiviai. Iš kairės pirmas sėdi Pranas Pocius (1914–1979), kilęs nuo Kūlupėnų. Mundurai stačiomis apykaklėmis, aklinai užsegti, su užsegamomis kišenėlėmis krūtinės srityje ir eilinio kario antpečiais. Apykaklių kampuose įsiūti trikampiai antsiuviai su Gedimino stulpų ženkleliais. Per liemenį mundurai sujuosti plačiais odiniais diržais su plokščiomis sagtimis, kurių centre apskritame fone pavaizduotas Lietuvos herbas – Vytis. Uniformos sagos metalinės, su Vyties ženklu. Uniforminės kepurės su odiniu dirželiu ir Lietuvos kariuomenės kokarda: skydas su Vytimi, iš šonų apjuostas ąžuolo lapų, o viršuje – stilizuotų lelijų. Už karių fone matosi fotoateljė dekoracijos. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis. Kraštai karpyti.
Reversą tipinis: kairėje – įrašo, dešinėje – adreso grafa, kurias pusiau dalija skersinė taškinė linija. Virš jos išspausdinta: „POSTKARTE“. Adreso vietą žymi 3 viengubos ir 1 dviguba išilginės taškinės linijos. Įrašai juodu rašalu: įstrižai įrašo grafos apatinio kairiojo kampo: „1937 / m.“; adreso grafos kairiajame pakraštyje lygiagrečiai skersinei linijai: „T. Naumiesti“; adreso vietoje: „Jlgai atmin / čiai J. Pociui / nu brolio P Pociaus.“

Nuotrauka iš Alioyzo Pociaus asmeninio archyvo, Salantai, Kretingos r. sav.

Duomenis aprašui parengė Algirdas Čėsna, 2014-04-09.

Nespalvota, grupinė, horizontalaus formato nuotrauka. Grupinis Bertašių šeimos vestuvių dalyvių portretas iš priekio visu ūgiu. Fotografuota apie 1938 metus Gintališkės k., Platelių vls., Kretingos aps.
Vestuvininkai nufotografuoti, apsnigtame kieme, priešais gyvenamąjį namą. Visi vienplaukiai, išeiginiais rūbais. Priekyje sėdi jaunųjų pora. Jaunasis su kostiumu, kurio švarko dešiniajame atlape įsegtas ilgas baltas kaspinas. Kairėje sėdinti jaunoji su tamsia suknelę ir ilgu, ant žemės krentančiu baltu veliumu, rankose laiko ant kelių padėtą gėlių puokštę. Į dešinę nuo jų ant žemės klūpo vyresnio amžiaus vyras, vilkintis tamsų paltą. Už jaunųjų stovi palyda. Jos vyrai su baltais kaspinais dešiniajame atlape, o moterys po kaklu prisisegusios rūtų šakeles. Kairėje pusėje stovintis pagyvenusios amžiaus vyras su mediniu kairės kojos protezu. Vaizdą šonuose rėmina plati balta paraštė. Kraštai karpyti.
Reversas tipinis: kairėje – įrašo, dešinėje – gavėjo adreso grafa. Jas skiria skersinė linija, po kuria atspausta: „J 9“.  Virš jos – trumpa išilginė taškinė linija ir spausdintas užrašas: „POST CARD / CARTE POSTALE“. Virš įrašo grafos atspausta: „COMMUNICATION“. Adreso vietą žymi 3 viengubos ir 1 dviguba išilginės taškinės linijos, virš kurių atspausta; „ADDRESS“.
Nuotrauka iš Alioyzo Pociaus asmeninio archyvo, Salantai, Kretingos r. sav.

Duomenis aprašui parengė Algirdas Čėsna, 2014-04-09.