LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Lėkštė užkandinė, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre yra  gamintojo ženklas: lapų vainike pavaizduota karūna, po ja parašyta raidė M. Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė užkandinė, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre yra  gamintojo ženklas, kuriame yra skydo piešinys, jame trys raidės MCP; virš skydo nupiešta karūna. Piešinio apačioje yra užrašas - CZECHOSLOVAKIA. Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra   gamintojo ženklas: MCP Maier porcelain Czechoslovakia. Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Arbatinį XX a. 6 deš. pradžioje Irkutsko mieste nusipirko tremtinys Juozas Valčiukas (g. 1897 m, gyv. Lašinskių k., Kelmės r., valst. Tremtis - 1949 03 26 Solovjovas, Nižnedeudinsko r., Irkutsko sr.; paleistas 1958 05 26, 1959 grįžo į Lietuvą. 1987 mirė. ANK TB). Tai buvo pirmasis jo pirkinys tremtyje. Arbatinis pagamintas iš metalo lydinio, pilkšvos spalvos, vietomis parūdijęs. Aukštis nuo dugno iki rankenėlės viršaus - 24 cm, skersmuo - 18 cm.

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra   žalsvai pilkos spalvos gamintojo ženklas: skydo ir karūnos esančios virš jo piešinys. Skydo viduje - įrašytos raidės MCP, po skydu yra puslankiu užrašyta -  Czechoslovakia. Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra  žalsvai pilkos spalvos gamintojo ženklas: erelio su karūna piešinys. Viršuje, abipus erelio, yra raidės M, Z. Piešinio apačioje puslankiu užrašyta Czechoslovakia. Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra  šviesiai žalsvos spalvos  gamintojo ženklas: apskritime įkomponuotas karūnos ir vandens ženklo piešinys. Po juo yra  pasviros raidės RE ir skaičius 13.  Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra  tamsiai žalios spalvos  gamintojo ženklas: lapų vainike įkomponuota karūna, o po ja įrašyta pasviroji raidė M.  Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt.  įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele ir iškiliuoju reljefu puoštu kraštu. Reverse, dugno šone, yra  pilkšvos spalvos skaičius 12 (?). Lygiagrečiai, kitame krašte keliomis eilėmis ir kryptimis yra įspausti skaičiai ir raidės. Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra  šviesiai žalsvos spalvos  gamintojo ženklas: apskritime įkomponuotas karūnos ir vandens ženklo piešinys. Po juo yra  melsvos spalvos skaičius 10.  Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt. įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Lėkštė sriubai, balta, banguotu, gelsva juostele puoštu kraštu. Reverse, dugno centre, yra  pilkai žalios spalvos  gamintojo ženklas: apskritime  įkomponuota karūna, po ja vandens ženklas, o po šiuo piešiniu yra įrašytas oranžinės spalvos skaičius 10.  Lėkštė buvo rasta 2013 m. vasarą muziejaus teritorijoje. Beveik 90 vnt.  įvairių indų buvo sudėti į skalbinių virinimo katilą ir užkasti, matyt 1944 m. rudenį, kai žandaras (muziejus - buvusi žandarmerija, kurioje pareigūnas ne tik dirbo, bet ir gyveno) kartu su kitais Priekulės gyventojais pasitraukė iš karo zonos. 

Klaipėdos krašto moterų kostiumas išskirtinis dėl vienos detalės – dalmono. Į dalmonus moterys įsidėdavo raktus, nosinaitę, saldumyną ar šukas. Lietuvininkės mėgo pačių pasisiūtus mažučius ant riešo nešiojamus rankinukus, puoštus karoliukais. Ši detalė, perimta iš Vakarų Europos aukštosios mados, kuri buvo paplitusi tik Mažojoje Lietuvoje.

Tačiau tokie rankinukai buvo labai netalpūs. Todėl praeityje rankines atstodavo pinti plokščios formos krepšeliai, kuriuos nešiodavo pasikabinusios ant rankos. Turtingos damos nemėgo tampyti didelių maišų ar krepšių – už jas tai darė tarnai.

Metams bėgant, rankinės didėjo. Moterys rankinėse nešiojosi nosinaites, maldaknyges, atsirado maži veidrodėliai, į rankinę turėjo tilpti ir tuo metu gaminamas rankdarbis. Odines rankines galėdavo įsigyti tik pasiturinčios ponios, o merginos iš neturtingos šeimos nešiojosi medžiagines. Rankinių spalvos ir formos buvo labai įvairios. Madingas rankinukas buvo išskirtinis aksesuaras, kurio troško kiekviena moteris.

Eksponatas „krepšiukas-rankinukas“ rastas Drevernos apylinkėse, pintas iš žilvičio vytelių, apdirbtas metalu ir oda, su užsegamu dangčiu. Krepšelio dydis 36x19x26 cm. Tokius krepšiukus šišioniškės brangaisiais kociais vadino, o naudojo priešpiečiams į palaunę (laukus) nešti ar eiti į turgų  sūrius, kiaušinius parduoti, bei apsipirkti.