LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Šiaudų grįžtelės perpintos plėšomis. Apačia – 31–32 cm, viršus – 43–45 cm skersmens. Sienelių storis – ~2 cm. Šonuose – odinė ir vielinė ąsos juostai ar rankšluosčiui įverti.

Vienakrūmis. Pagrindo lentelės storis – 2 cm, dantų sukalimo vietoje – 3 cm. Į pagrinde išgręžtas skylutes iš nugarinės pusės sukalti 32 mediniai dantys. Pagrindo galuose išgręžtos ~4 cm skersmens skylutės.

Šukuojant pluoštą, per skylutes buvo perveriama virvė ir į ją įspiriama koja arba šepetys buvo pririšamas prie suolo.

Vienakrūmis. Pagrindo lentelės storis – 3–3,5 cm, dantų sukalimo vietoje – 3,5 cm. Į pagrinde išgręžtas skylutes iš nugarinės pusės sukalta 50 medinių dantų. Pagrindo galuose išgręžtos 0,5 cm ir 2–2,5 cm skersmens skylutės.

Šukuojant pluoštą, per skylutes buvo perveriama virvė ir į ją įspiriama koja arba šepetys buvo pririšamas prie suolo.

Vienakrūmis. Pagrindo lentelės plotis galuose – 9 cm ir 10 cm, storis – 3 cm. Į pagrinde išgręžtas skylutes iš nugarinės pusės buvo sukalti 84 mediniai dantys. Platesniame pagrindo gale išpjauta pusapvalė 3,5 x 3,8 cm dydžio skylė.

Vienakrūmis. Pagrindo lentelės storis – 2,5 cm, dantų sukalimo vietoje – 3,5 cm. Į pagrindą iš nugarinės pusės sukalti 56 metaliniai dantys. Viename pagrindo gale išpjauta pusapvalė 3 x 4 cm dydžio skylė.

Tvartas (neertikinis) 

Tvartas, atkeltas iš Bliuviškių kaimo Šakių rajone, statytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą; atkeltas 1977 m., pastatytas LLBM 1978 m.

Pamatai – lauko akmenys, surišti cemento skiediniu. Ręstas iš pjautų rąstų, kampuose sukirstų į nelygias kertes. Stogas gegninis, dvišlaitis, dengtas nendrėmis.

Dvejos durys vienvėrės, viensluoksnės, vyrinės, įstatytos stakton. Vienos – dvivėrės, viensluoksnės, vyrinės, įstatytos stakton. Durų uždarymo prietaisai ir vyriai – kalto metalo.

Kiaulidėje, karvidėje ir arklidėje lubos iš lentų ir kartelių. Grindys neįrengtos.

Tvartas, atkeltas iš Ripaičių kaimo Utenos rajone, statytas 1900 m, perkeltas 1974 m, pastatytas LLBM 1976 m.

Pamatas lauko akmenų, surištų cemento (anksčiau kalkių) skiediniu. Ręstas iš netašytų rąstų, kampuose sukirstų į nelygias kertes. Stogas gegninės permetinės konstrukcijos, keturšlaitis, dengtas nendrėmis.

Planine struktūra tvartas primena dvigalį namą: viduryje yra diendaržis su atitverta nedidele kiaulide, dešiniajame šone – arklidė,  kairiajame – karvidė, už jos, gale tvarto pristatyta malkinė. Malkinės sienos pusrąsčių, pastatytos ant medinių trinkų. Sienose keturi nedideli langeliai ir plačios dvivėrės durys. 

Pastate yra šešerios išorinės ir dvejos vidaus durys. Karvidės ir arklidės durys – dvivėriai vartai, viensluoksniai, tvirtinti skersiniais kiek įstrižais ryšiais. Užšaunama masyviais mediniais skląsčiais.

Lubos plonų rąstelių ir storesnių karčių.

Ūkinis pastatas, atkeltas iš Žiežmarių miestelio Kaišiadorių rajone, statytas XIX a. pb. – XXa. pradžioje; atkeltas ir pastatytas LLBM 1981 m.

Tai daugiafunkcinis pastatas – po vienu stogu įrengti tvartas, ūkinės patalpos, o pastogėje svirnas. Tvarte buvo karvidė, kiaulidė, arklidė, avidė, daržinė, ratinė, malkinė. Vėliau buvo pristatyta dar viena karvidė, kurią šeimininkas nuomojo. Tuo pačiu buvo pastatyta papildoma arklidė, nes šeimininkas vertėsi ir vežiko amatu. 

Pamatai – lauko akmenys, surišti cemento skiediniu. Sienos tašytų rąstų, kampai nelygūs. Stogas gegninės konstrukcijos, dvišlaitis, dengtas skarda.

Lauko durys/vartai dveji, dvivėriai, vyriniai. Sukalti iš vertikalių lentų, sutvirtinti horizontaliais ryšiais. Durų uždarymo prietaisai ir vyriai – kalto metalo. Vidaus durys analogiškos, tik vienvėrės, mažesnės.

Grindys įrengtos tik svirne. Lubos, suklotos iš lygių lentų – svirne,  o tvarte – nuopjovų lubos. Vėdinimo angos iškirstos taip pat svirne ir tvarte.

Pastatas nepuoštas.

Bažnyčia buvo pastatyta 1817 m. kaip koplyčia su barokiniais bruožais; vėliau, 1864 - 1867 m. buvo padidinta, įgavo aštuoniakampę formą; taip pat šonuose buvo pristatytos koplytėlė ir zakristija. Bažnyčia stovėjo Sasnavos miestelyje (Marijampolės rajonas) ir nugriauta 1952 m. nes buvo avarinės būklės.

Muziejuje jos kopija pagal archyvinius brėžinius pastatyta 2008 – 2011 m.

Pastatas stovi ant laukų akmenų, surištų cemento skiediniu, mūro. Ištęsto aštuonkampio  formos, su abiejose pusėse pristatytomis koplyčia bei zakristija. Sienos ręstos iš tašytų rąstų, kampuose sukirstų į lygias kertes, apkalta stačiai medinėmis lentomis ir dažyta geltona spalva. Stogas sudėtingos laužytos formos, dengtas dažyta skarda. Jį puošia du bokšteliai, (siauresnysis vadinamas signatūriniu), kurių viršūnes puošia kalto metalo kryžiai. 

Vidinę erdvę į tris navas dalina dvi medinų kolonų eilės. Pastato rytinėje pusėje stovi altoriai, vakarinėje pusėje įrengtas choras, stovi restauruota senoviška fisharmonija.

Bažnyčia su trimis altoriais, kurių du autentiški –  Didysis ir šv. Jurgio. Didžiojo altoriaus paveikslą "Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu" sukūrė ilgametė LLBM  darbuotoja dailininkė E. Kniūkštaitė. 

Langai dešimties dalių, viensluoksniai, varstomi, rėmai dažyti baltai. 

Puošnios lauko durys įstatytos į staktas, vyrinės, dvivėrės, dvisluoksnės, dvigubos, kalto metalo vinimis su dekoratyviomis galvutėmis, vyriais ir rankenomis. Vidinė ir išorinė varčios dalys sukaltos iš lentelių, suformuojant dekoratyvų ornamentą.

Vidinės durys viensluoksnės, įsprūdinės, įstatytos į staktas, vyrinės. Medinės grindys iš lentų, suleistų į sąlaidą ir sukaltų tiesiai; lubos analogiškos.

Į atkurtą bažnyčią grąžinti du iš trijų autentiškų altorių, klausyklos, šviestuvai; suolai, kiti liturginiai reikmenys gauti iš senųjų to regiono bažnyčių. 

Bažnyčia pašventinta 2011 m. gegužės 6 dieną iškilmingų mišių metu, kurias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, ir suteiktas Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulas (vardas).

Bažnyčios šventoriuje, apsuptame akmenų mūro tvoros, pastatytos varpinė ir karstinė.

Atvirutė  su užrašu „1920 m. Vasario 16 d. Alytuje“. Atvirutėje pavaizduoti išrikiuoti Lietuvos kariuomenės kareiviai. Kitoje atvirutės pusėje atspausdinta: „Išleido O. Vitkauskytės knygynas Kaune“: „Perspausdimas uždraustas“: „Atviras laiškas“.

Atvirutė piklausė Lietuvos kariuomenės karininkui Pijui Dovydaičiui (1898-1983)

Smuklė karčema Užbradumės kaime. Statyta XVIII a. pabaigoje. 1970 m. perkelta į Lietuvos etnografijos muziejų ir eksponuojama Žemaitijos sektoriuje.