LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Atvirukas. Pasiūtas iš juodo medvilninio audinio. Kraštai apsiūti pilkos spalvos siūlu, kairiajame kampe išsiuvinėtos gėlės su žaliais lapeliais. Gelių žiedai žydros ir rožinės spalvų. Dešinėje pusėje rožine spalva išsiuvinėtas užrašas lietuvių kalba: „Sveikinu su šv. Kalėdomis. Janinai - Kazimiera. 1949-XII-25. Rusija“. Atvirukas pagamintas 1949 metais ir padovanotas politinei kalinei Janinai Babenskaitei. 

Janina Babenskaitė gimė 1927 m. Vilkijos vlsč. 1948 m. buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio. kalėjo Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1955 m.

Saga. Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos armijos, Prūsijos karalystės uniforminė saga. Sagos centre – imperijos karūna.

Grenada. XIX a. pr. artileristo / pėsčiojo artileristo šovininės skiriamojo ženklo dalis.

Kalinio numeris. Nr. H-581. Mordovijos lagerio politinės kalinės Jonės Jalinskaitės-Kluonienės. Numeris baltos  spalvos dažais užrašytas ant  juodos spalvos vilnonio audinio. Mordovija, 1947 – 1956 m. 
Jonė Jalinskaitė-Kluonienė gimė 1926 m. Atkočių k., Ukmergės apskr. Baigė A. Smetonos vardo Ukmergės mergaičių gimnaziją, dirbo mokytoja. Dirbdama mokykloje, vadovavo pogrindinei politinei organizacijai „Laisvieji sakalai“, palaikė ryšius su partizanais. 1947 m. buvo suimta, kalinta Lukiškių kalėjime, nuteista  10 metų  kalėti lageryje. Bausmę atliko Mordovijos lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

Pagalvėlė nunerta tremtinės Aldonos Bukučinskaitės–Armonienės.

Aldona Bukučinskaitė–Armonienė gimė 1914 m. Prienų mieste. 1949 m. buvo ištremta į Irkutsko sr. Į Lietuvą grįžo1958 metais.

Suvenyras pagamintas tremtinės Aldonos Bukučinskaitės–Armonienės.

Aldona Bukučinskaitė–Armonienė gimė 1914 m. Prienų mieste. 1949 m. buvo ištremta į Irkutsko sr. Į Lietuvą grįžo 1958 metais. 

Izabelės Barzdienės siuvinėtas takelis, Altajaus krašte, 1955 m. 

Izabelė ir Petras Barzdai, 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti į Altajaus kraštą. Petras Barzda mirė tremtyje, Izabelė grįžo į Lietuvą

Staltiesė. Baltos spalvos medvilninis audinys. Įvairiaspalviais siūlais išsiuvinėti stilizuoti gėlių žiedai, lapeliai ir koteliai, geometriniai ornamentai. Krašteliai apnerti vąšeliu  baltos ir žalios spalvų medvilniniais siūlais pynute ir bangelėmis. Išsiuvinėjo ir apnėrė tremtinė Aleksandra Balčiūnienė, Lietuvos kariuomenės kapitono, Norilsko lagerio politinio kalinio Stasio Balčiūno žmona, kuri 1956-1957 metais buvo kartu su vyru tremtyje Norilske.

Staltiesėlė. Keturkampio formos. Baltos spalvos drobinis audinys. Įvairiaspalviais siūlais išsiuvinėti stilizuoti gėlių žiedai, lapeliai ir koteliai, geometriniai ornamentai. Krašteliai apnerti vąšeliu  baltos ir gelsvos spalvų medvilniniais siūlais pynute ir bangelėmis. Išsiuvinėjo ir apnėrė tremtinė Aleksandra Balčiūnienė, Lietuvos kariuomenės kapitono, Norilsko lagerio politinio kalinio Stasio Balčiūno žmona, kuri 1956-1957 metais buvo kartu su vyru tremtyje Norilske.

Horizontalaus formato grupinė fotografija. Vaizdinėje pusėje – Kauno puskarininkių ir Sanitarijos puskarininkių mokyklų mokiniai lankosi Mažosios Lietuvos patriarcho, spaustuvininko Martyno Jankaus sodyboje. Jis sėdi pirmoje eilėje, centre. 

Nugarinėje pusėje yra įrašai pieštuku ir žalios spalvos rašaliniu parkeriu.

M. Jankus (1858-1946) – Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos leidėjas, publicistas. Aušrininkas, vienas lietuvių tautinio sąjūdžio vadovų, vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Tilžės Akto signataras (1918).

Horizontalaus formato grupinė fotografija. Vaizdinėje pusėje – Kauno puskarininkių ir Sanitarijos puskarininkių mokyklų mokiniai lankosi Mažosios Lietuvos patriarcho, spaustuvininko Martyno Jankaus sodyboje. Ekskursijos dalyviai pietauja. Dalis sustoję šalia mūrinio pastato sienos, dalis – susėdę pievelėje. Antras iš dešinės, pusiau gulomis ant žemės – Vladislovas Telksnys. Nugarinėje pusėje yra įrašas žalios spalvos rašaliniu parkeriu.

V. Telksnys (1915-2018) – ateitininkas, žurnalistas, dramaturgas, memuaristas, rezistentas. Už aktyvų dalyvavimą rezistencinėje veikloje pirmosios sovietų okupacijos metu kalėjo Kauno kalėjime. Už antinacinę veiklą 1943 m. balandžio 29 d. gestapo suimtas ir kartu su kitais 15 spaudos darbuotojų išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Grįžęs į Lietuvą pasikeitė pavardę į Lankaičio. Palikęs Kauną 1944-1977 m. dirbo ir gyveno Saločiuose, Šakynoje, Raudėnuose, Jonavoje. Nuo 1977 m. gyveno Kaune, kur paskelbė straipsnių, atsiminimų, pjesių. 2001 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, 2010 m. už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai apdovanotas 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

M. Jankus (1858-1946) – Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos leidėjas, publicistas. Aušrininkas, vienas lietuvių tautinio sąjūdžio vadovų, vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Tilžės Akto signataras (1918).

Horizontalaus formato grupinė fotografija. Vaizdinėje pusėje pozuoja trys moterys. Iš kairės: Olga (pavardė nežinoma), Marytė (pavardė nežinoma) ir Anelė Blažaitytė. Viršuje, kairiajame kampe yra fotografo antspaudas: „K. BAULAS“. Nugarinėje pusėje yra dedikacija.