LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Servetėlė. Apvalios formos. Baltos spalvos medvilninis audinys apnertas vąšeliu baltos spalvos medvilniniais siūlais. Geometrinis kiauraraščio raštas, kraštai – trikampių formos. Kalėdama Kauno sunkiųjų darbų kalėjime nunėrė Stefa Griškevičiūtė.  S.Griškevičiūtė – komunistinio judėjimo dalyvė, sovietinė partizanė. 1942 m. nacių suimta ir kalinta Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1943 m. sušaudyta Kauno IX forte.

Skara (šalikas) su kutais. Vilnonė. Fabrikinės gamybos, languota raudonos ir juodos spalvų langeliais.

Albumėlis. Politinės kalinės Marijos Aksimatauskaitės. Viršeliai aptraukti juodos spalvos aksomo audiniu, išsiuvinėti ąžuolo lapeliai ir geometriniai ornamentai. Viršelio vidinė aptraukta margu medvilniniu audiniu. Nugarėlė aptraukta medvilniniu audiniu, sutvirtintas susukta juodos spalvų siūlų virvele. Albumėlio viduje – linkėjimai M. Aksimatauskaitei, užrašyti violetinės spalvos rašalu.

Marija Aksimatauskaitė gimė 1926 m. Jurbarko r. 1946 m. sovietų suimta, kalinta Raseinių, Lukiškių kalėjimuose. Vėliau kalinta Pečioros (Komija), Taišeto (Irkutsko sr.), Magadano srities lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1958 m.

Knygelė. Širdelės formos. Kartoninai viršeliai aptraukti juodos spalvos audiniu, viršelis išsiuvinėtas įvairiaspalviais siūlais stilizuotų gėlių ornamentais, nugarinėje pusėje išsiuvinėta monograma: „MA“ (Marija Aksimatauskaitė). Knygelė surišta šviesiai rudos spalvos šilko virvele su kutais. Knygelės viduje – širdelės forma sulankstyti languoto sąsiuvinio lapai, kuriuose rašalu užrašyti linkėjimai M. Aksimatauskaitei.

Marija Aksimatauskaitė gimė 1926 m. Jurbarko r.  1946 m. sovietų suimta, kalinta Raseinių, Lukiškių kalėjimuose. Vėliau kalinta Pečioros (Komija), Taišeto (Irkutsko sr.), Magadano lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1958 m.

Užvalkalas. Baltos spalvos lininis audinys  rišeljė technika išsiuvinėtas stilizuotais rūtų žiedeliais, iškirptos smulkios detalės sujungtos ažūrinėmis jungtimis, centre šilkiniais siūlais išsiuvinėta monograma: „LJ“ (Leonora Jankauskaitė) ir Gediminaičių stulpai.  Nugarinėje pusėje, apačioje išsiuvinėtas užrašas: „1950 VIII 31, Buhta-Vanina“. Viduje įsiūtas tamsiai raudonos spalvos audinys. Išsiuvinėjo Leonora Jankauskaitė.

L. Jankauskaitė gimė 1919 m., Joniškyje. 1948 m. areštuota, kalėjo Šiaulių kalėjime, vėliau –  lageryje Irkutsko srityje.  Į Lietuvą grįžo 1954 m.

Medžiagos skiautė. Iš tokios medžiagos buvo siuvamos kalinių uniformos Sovietų Sąjungoje.

Skiautę dovanojo Vytautas Kluonius (1927-2019). Už antisovietinę veiklą 1947 m. sovietų suimtas, nuteistas 8 metus kalėjimo. KalėjoVladimiro (prie Kliazmos) kalėjime (centrale) (180 km nuo Maskvos esantis griežto režimo kalėjimas). Į Lietuvą grįžo 1955 m.

Servetėlė. Apvali. Nunerta adata  iš baltos spalvos medvilninių siūlų. Būdama tremtyje nunėrė Petronėlė Leskevičiūtė-Žukauskienė.

Petronėlė Leskevičiūtė-Žukauskienė gimė 1924 m. Lazdijų rajone. Rezistencijos dalyvė, partizanų ryšininkė. 1948 m. sovietų suimta, kalėjo Marijampolės kalėjime, po to išvežta į Maskvą ir nuteista dešimt  metų kalėti lageryje. Aštuonerius metus kalėjo Mordovijos lageryje, dvejus metus praleido tremtyje Saraloje, Krasnojarsko kr. Po tremties grįžo į Lietuvą.

Staltiesėlė. Baltos spalvos medvilninis audinys. Rišeljė technika išsiuvinėti stilizuoti gėlių žiedai, lapeliai, iškirptos detalės sujungtos ažūrinėmis jungtimis, kraštai – peltakiuoti. Išsiuvinėjo Intos lagerio politinė kalinė Marija Kavaliauskaitė-Stankevičienė.

Marija Kavaliauskaitė-Stankevičienė gimė 1925 m. Kalnaberžės kaime, Kėdainių apskrityje. 1944 m. suimta ir kalinta Kauno kalėjime. 1949 m. liepos 19 d. suimta antrą kartą ir nuteista. Nuo 1950 m. kalinta Intos lageryje, Komijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1955 m.

Staltiesėlė. Baltos spalvos medvilninis audinys. Vienas staltiesėlės kampas baltos ir gelsvos spalvų siūlais išsiuvinėtos stilizuotos gėlės,  aplink – kutai iš to paties audinio laisvų siūlų. Išsiuvinėjo Intos lagerio politinė kalinė Marija Kavaliauskaitė-Stankevičienė.

Marija Kavaliauskaitė-Stankevičienė gimė 1925 m. Kalnaberžės kaime, Kėdainių apskrityje. 1944 m. suimta ir kalinta Kauno kalėjime. 1949 m. liepos 19 d. suimta antrą kartą ir nuteista. Nuo 1950 m. kalinta Intos lageryje, Komijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1955 m.

Skarelė. Šilkinė. Fabrikinės gamybos. Marga, baltais apavadais. Dėvėjo Stefa Griškevičiūtė Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. S.Griškevičiūtė – komunistinio judėjimo dalyvė, sovietinė partizanė. 1942 m. nacių suimta ir kalinta Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1943 m. sušaudyta Kauno IX forte.

Vėliava. Horizontalaus stačiakampio formos, baltos ir mėlynos spalvos, raudonos spalvos kūjis su pjautuvu, penkiakampė žvaigždė. Su šia vėliava plaukiojo sovietinis kreiseris „Bodnik“.

Užvalkalas pagalvei. Baltos spalvos medvilninis audinys. Rišeljė technika išsiuvinėti stilizuoti tulpių žiedai, lapeliai, iškirptos detalės sujungtos ažūrinėmis jungtimis. Viduryje išsiuvinėta monograma: „SJ“ (Simonas Juška). Pasiuvo ir išsiuvinėjo Genovaitė Kraptavičiūtė-Juškienė.

 Genovaitė Kraptavičiūtė-Juškienė gimė 1929 m. Beržynių kaime, Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. 1948 m. liepos 1 d. buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo Intos lageryje, Komijos ASSR.  1956 m. teistumas buvo panaikintas ir suteikta laisvė, tačiau dar 10 metų gyveno Intoje, nes nebuvo sąlygų grįžti į Lietuvą. Į Lietuvą grįžo 1966 m.