LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Profesoriaus T. Ivanausko Obelynės sodyboje – paukštidės pastate rastas „Tilkos“ akcinės bendrovės konditerijos fabriko produkcijos pakavimo dėžės dangtis. Datuotinas 20 a. 3-4 deš. Ant dangčio yra užrašas mėlynos spalvos dažais: „Akc. – Bendrovė / „Tilka“ / Kaunas“. Viršutiniame kairiajame kampe atspausdinti trijų bendrovės gautų apdovanojimų ženklai: Aukso medalis, Kaunas, 1928; Aukso medalis, Klaipėda, 1927; Grand Prix, Paris, 1926, o apatiniame dešiniajame kampe – fabriko logotipas – antis su šakele. 

1921 metais Aleksote (Suvalkų g. 19, dabar – Veiverių g.) įsteigta saldainių dirbtuvė „Tilmansas ir Ko“, vėliau ji perkelta į Šančius: sujungus ją su Brolių Kaganų bendrovės šokolado fabriku, įsteigtas konditerijos fabrikas–akcinė bendrovė „Tilka“ (A. Juozapavičiaus pr. 80), pavadinimą sudarius iš steigėjų pavardžių pirmųjų skiemenų (Tilmansai ir Kaganai). Be šokolado ir saldainių, ši įmonė taip pat gamino kaulų produktus, fanerą, degtukus. Obelynėje surastas dėžės dangtis – taip pat pagamintas „Tilkos“ akcinės bendrovės faneros skyriuje. Tokios dėžės buvo naudojamos gaminiams pakuoti, o dar didesnės lentų dėžės – produkcijai gabenti. Saldainiai pakuoti specialiose popieriaus ir metalo (skardos) dėžutėse. „Tilka“ gamino apie 100 įvairių rūšių šokoladinių saldainių, o kitokių priskaičiuota iki 200. Keli pavadinimai: „Panelių piršteliai“, „Panelių liežuvėliai“, „Rojaus paukštelis“ ir pan. 1941 m. „Tilką“ nacionalizavo sovietai. Kaune, Žemuosiuose Šančiuose yra išlikusi Tilkos gatvė. Parengta pagal Ugnės Ražinskaitės tekstą.  Plačiau http://www.krmuziejus.lt/13291-2/

Rusvai gelsvos molio masės koklio šukė su įspaudo fragmentu, kuriame ryškus karūnos su perlais ženklas. Keramikos šukė, kartu su kitomis, rasta 2024-05-12 d. Raudondvario dvaro teritorijoje iškastame permaišytame paviršiniame žemių sluoksnyje. Išlikęs karūnos su šešiais perlais fragmentas ir rašmenys spausti du kartus skirtingomis kryptimis persidengę vienas su kitu. Remiantis dr. Dalia Klajumiene „Tokiu spaudu buvo ženklinami barono Eduardo Šrederso iš Nodageno (dab. Latvija) koklių fabriko gaminiai, kurie datuojami 19 a. 5– 8 deš.“. Nodagene, barono Šrederso dvaro žemėse koklių gamyba plėtota nuo 1842 m.

Raudondvario dvaro teritorijoje rasta keramikos šukė su įspaudo fragmentu „PO“. Šukė, kartu su kitomis, rasta Raudondvario dvaro teritorijoje 2024 m. gegužės 15 dieną iškastame paviršiniame permaišytame žemių sluoksnyje. Oranžinės molio masės keramikos šukė su įspaudo „PONIEWIEZYK“ (lenkų k.) fragmentu. Išlikęs vienas status čerpės kampas su dantuku. Remiantis dr. Dalia Klajumiene „Tokios čerpės, kuriose įspausti įgilinti užrašai PONIEWIEZYK ir ONUFRY, vadinamos Marselinėmis, datuojamos 19 a. – 20 a. pr., gamintos Panevėžiuko dvare (Kauno r.), o vardas Onufry sietinas su šio dvaro savininko Anupro Korevos vardu“.

Rausvai gelsvos molio masės koklio šukė su pajuodusiu paviršiumi. Keramikos šukė, kartu su kitomis, rasta 2024-06-08 dieną Raudondvario dvaro teritorijoje iškastame permaišytame paviršiniame žemių sluoksnyje. Išlikęs vienas status koklio kampas.

Juozo Naujalio pašto ženklų kolekcijos dalis, kurią sudaro dvylika pašto ženklų: po vieną iš Belgijos Kongo, Monako, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Salvadoro ir šeši Egipto šalies pašto ženklai. Vertybes muziejui perdavė Urbonų šeima iš Palangos. Jų teigimu ženklai priklausė J. Naujaliui. Tik nėra aišku, ar Juozui Naujaliui tėvui (1869–1934), ar Juozui Naujaliui sūnui (1897–1962). Seniausias pašto ženklas 1898 m., naujausias – 1931 m.

Penkių centų vertės, mėlynos spalvos, antspauduotas JAV pašto ženklas, kuriame vaizduojamas vėliavą viršukalnėn smeigiantis pionierius: 30-ies metų amžiaus kapitonas Džonas Fremontas (John Fremont) – buvęs Kalifornijos senatorius, vienas iš JAV Respublikonų partijos steigėjų bei jos kandidatas į prezidentus 1856 metų rinkimuose. Savo žemėse, Kalifornijoje, Džonas Fremontas kadaise aptiko aukso gyslą. Deja, tapęs milijonieriumi, prieš pat mirtį viską prarado dėl blogų investicijų. Viršuje užrašas „5 / United States Of America / 5“; apačioje „Five / Postage Five Cents / Five“; po piešiniu – „Fremont On Rocky Mountains.“ (Uoliniai kalnai vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje).

Vieno franko vertės neantspauduotas Monako pašto ženklas, vaizduojantis dramblį ir oro balioną. Jis reprezentuoja prancūzų rašytojo Žiulio Verno (Jules Verne) nuotykių knygą apie Afriką: „Penkios savaitės oro balionu: kelionės ir atradimai“.

Dešimties frankų vertės neantspauduotas Belgijos Kongo pašto ženklas su drambliu. Pilkų atspalvių gyvūno galva vaizduojama stambiu planu. Belgijos Kongas – tai buvusi Belgijos kolonija Afrikos žemyne, dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje. Ši valstybė egzistavo nuo 1908 (Leopoldui II šaliai suteikus autonomiją), iki 1960 metų. Viršuje parašyta „BELGISCH CONGO“; apažioje –  „10 / Congo Belge / Fr“; paraštėje – „AMERICAN BANK NOTE CO.“.

Žalsvai pilkos ir raudonos spalvų, trisdešimt penkių centų vertės neantspauduotas Salvadoro Respublikos pašto ženklas su 1924 metų tarptautinio moterų grožio konkurso nugalėtojos Tulla Sera atvaizdu, kavamedžio šakelėmis ir užrašais ispanų bei anglų kalbomis: „El major cafe“, „The best cafe“. Centrinėje Amerikoje esančios Salvadoro Respublikos ekonomika remiasi plantacine žemės ūkio produkcija – daugiausiai čia auginama kava ir cukranendrės. Būtent Salvadore gimė ir garsaus prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) žmona Consuelo. Užrašai: viršuje – „U P U / CORREOS DE EL SALVADOR / AMERICA CENTRAL“; apačioje – „35 / TREINTA Y CINCO / CENTAVOS / 35“.

Penkių sentavų vertės, violetinės spalvos, antspauduotas pašto ženklas, skirtas pirmojo Ekvadoro Respublikos šimtmečio sukakčiai pažymėti. Užrašas ispanų kalba: „Primer centenario de la fundacion de la Republica 1830–1930“. Su vienos žymiausių Pietų Amerikos istorinių asmenybių – karvedžio ir politiko Simono Bolivaro (Simon bolivar) portretu. 20 a. pradžioje S. Bolivaras (17831830) vadovavo nepriklausomybės kovoms, kurioms pasibaigus, iš ispanų jungo išsivadavo didelė Pietų Amerikos dalis. Viena iš šalių jo garbei pavadinta Bolivija. Ekvadoras nepriklausomybę paskelbė 1830 m. gegužę. Tai valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose, turinti priėjimą prie Ramiojo vandenyno. Užrašai: viršuje – „5 / CORREOS / DEL / ECUADOR / 5“; per vidurį – „BOLIVAR / CINCO SUCRES“; žemiau – „1830 / PRIMER / CENTENARIO / DE LA FUNDACION / DE LA REPUBLICA  / 1930“; paraštėje – „WATERLAW & SONS LIMITED LONDRES“.

Antspauduotas dvidešimties juanių vertės Kinijos pašto ženklas su rytietiškais rūmais. Išleistas 1923 metais. Įdomus faktas, jog būtent šiais metais Kinija pripažino Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė, netgi buvo įsteigtas konsulatas. Tarpukariu veikusi Harbino lietuvių draugija telkė vietos lietuvius įvairių švenčių proga; buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą ir chorą; leido laikraštį. Tuo tarpu Nepriklausomos Lietuvos spauda sekė įvykius tuometinėje Kinijoje: ypač pilietinio karo su Japonija detales. Deja, 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija nutraukė tarpukariu užsimezgusius santykius tarp Kinijos ir Lietuvos. Užrašai: hieroglifai viršuje; apačioje – „$ / REPUBLIC / OF CHINA / POSTAGE / 20“. Laiškas gautas gruodžio 23 dieną, o metų data 192_ ? paskutinis skaičius išsiliejęs (0 arba 4).

10 - ies malimų vertės serijinis neantspauduotas Egipto pašto ženklas su faraono Amenchotepo statulos atvaizdu, 1927 metais išleistas Kaire. Rausvos spalvos, priklauso trijų ženklų serijai, kurią sudaro rudos, rausvos ir mėlynos spalvų, vienodo piešinio pašto ženklai.