LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Septyni nespalvotos negatyvo juostelės kadrai, kuriuose vaizdai iš 1984 m. Kauno rajono zonionės dainų šventės Vilkijoje.

Žalvarinis lygintuvas XIX a., kurį išsaugojo Benigna Markauskienė, gyv. Babtuose. Atidaromas iš plačiojo galo, su išimama geležine šerdimi įkaitinimui.

Eksponatas saugomas KRM Babtų kraštotyros muziejuje.

Mūro plyta, kurios paviršiuje likę žolių ir nenustatyto gyvūno letenos įspaudai. Rasta 2011 m. restauruojant Raudondvario (Kauno r.) pilį pamatų žvalgymo metu permaišytame sluoksnyje.

Rimbas, kuriuo būdavo plakami baudžiauninkai. Išsaugotas Jono Kalino šeimoje, gyv. Jugintų kaime. Rimbas gautas 1960 m.

Eksponatas saugomas KRM Babtų kraštotyros muziejuje.

Titnagas, skiltuvas ir ši pintis išsaugoti nuo neatmenamų laikų Minetų šeimoje, gyv. Dirvinių kaime. Tai - įrankiai, kurių pagalba būdavo išgaunama ugnis įskeliant kibirkštį, kuri patekus ant pinties ir pučiant duodavo liepsną.

Eksponatas saugomas KRM Babtų kraštotyros muziejuje.

Netaisyklingos formos Senovės Romos imperijos moneta. Gauta iš Antano Buškevičiaus 1963 m.

Eksponatas saugomas KRM Babtų kraštotyros muziejuje.

Raktas XX a. pab. buvo rastas Raudondvario bažnyčioje. Jį kraštotyrininkui Ramūnui Blažaičiui perdavė Raudondvario parapijos klebonas Jonas Stankevičius. Manytina, kad raktas priklausė grafams Tiškevičiams. Masyvus raktas galėjo rakinti senosios Raudondvario bažnyčios duris ar Tiškevičių šeimos mauzoliejų, dvaro parko vartus ar kita.

Pirmųjų lietuviškųjų kalendorių pradininkas – liaudies švietėjas Laurynas Ivinskis. L. Ivinskio 1845 m. parengtas kalendorius buvo išleistas 1846 m. Vilniuje, Adomo Zavadskio spaustuvėje. Jo leidimui lėšų skyrė Rietavo kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis.

Pirmųjų septynerių metų kalendoriai buvo leidžiami paties L. Ivinskio arba jo iniciatyva gautomis lėšomis, o iki 1852 m. ir dalyti nemokamai. Nuo 1855 m. A. Zavadskis leido kalendorius jau net mokėdamas L. Ivinskiui honorarą. Lietuviški kalendoriai ėjo iki spaudos uždraudimo 1864 m. 1866–1867 m. L. Ivinskis turėjo kalendorių perrašyti rusiškomis raidėmis. 1878 m. išleido lotynų raidėmis, bet be lenkiškų ženklelių. Iš viso išėjo 22 kalendoriai (19 lotynų raidėmis ir 3 kirilica).

L. Ivinskio leisti ir redaguoti kalendoriai buvo pirmieji lietuvių kalba leisti periodiniai leidiniai, skirti tiek paprastai liaudžiai, tiek ir labiau išsilavinusiems žmonėms. Kalendoriuje pirmą kartą išspausdintas A. Baranausko "Anykščių šilelis".

Kalendorius gautas iš Irenos Ambrusevičiūtės 1965 m.

Eksponatas saugomas KRM Babtų kraštotyros muziejuje.

Baldu 1900 - 1934 metais naudojosi komp. Juozas Naujalis, o po jo mirties - kompozitoriaus šeimos nariai.

Fotografijoje Juozo Naujalio respublikinio mišrių chorų konkurso atidarymo ceremonija prie J. Naujaliui skirto paminklo Raudondvaryje. Kairėje stovi Kauno r. kultūros skyriaus darbuotoja Janina Danielienė ir dirigentas Konradas Kaveckas.

Berlyne gyvenanti lietuvė poetė Aldona Gustas ištekėjo už Georgo Holmsteno (1913-2010). G. Holmstenas gimė Rygoje, bet gan anksti persikraustė į Berlyną. Čia baigęs gimnaziją, universitete studijavo literatūrą ir istoriją, o karo metais net buvo įtrauktas į 1944 m. liepos 20 d. pasikėsinimo į Hitlerį planus. Jei sąmokslas būtų pavykęs jis būtų perėmęs vadovavimą žinių tarnybai. Pora vertėsi sunkiai, pragyveno daugiausia iš rašytojų honorarų. Georgas vertėsi ir žurnalisto praktika, rašė romanus, istorines knygas.