LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Nespalvota, portretinė, vertikalaus formato, lygiais kraštais ir užapvalintais nuotrauka. Averse – Bronės Jankevičiūtės portretas anfas visu ūgiu. Fotografijos paviljone stovi jauna vienplaukė moteris, prieš save rankose laikanti susuktą laikraštį. Ji su auskarais. Plaukai tamsūs, banguoti, trumpai kirpti. Vilki pusilgę suknelę, avi lakuotus vasarinius batelius. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Reversas horizontalaus formato, skersinės taškinės linijos padalintas pusiau į įrašo ir adreso grafas. Po linija apačioje išspausdintos raidės: „WW“. Adreso vietą žymi 4 taškinės išilginės linijos. 
Bronislava Jankevičiūtė gimė ir augo Kretingoje. Užaugusi tapo siuvėja, ištekėjo už dailininko Jono Macijausko, su kuriuo susilaukė dukters Laimos ir sūnaus Jono. Vyrui 1944 m. pasitraukus į Vakarus ir emigravus į Australiją, liko su vaikais Kretingoje, gyveno Basanavičiaus gatvėje. Kretingos muziko, kolekcininko, fotografo, miesto tarybos nario Jono Macijausko (1941–1997) motina.

Averse – grafo Aleksandro Tiškevičiaus Kretingos dvaro Žiemos sodo interjeras: virš krioklio uolos esanti pavėsinė, šalia kurios ant uolos padėta gulinčios stirnos iškamša. Reversą į įrašo ir adreso laukus skaido skersinė ištisinė linija, o adreso vietą žymi 4 punktyrinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos. Įrašo grafos viršuje pateiktas pavadinimas: „KRETYNGA. / Zimowy ogród hr. A. Tyszkiewicza // Union postale universelle Russie. / Oткрытое письмо. POCZTÓWKA.“; įrašo grafos kairėje paraštėje perspėjimas: „Репродукція воспрещена“. Adreso grafos dešinėje paraštėje – leidybos duomenys: „Atelier P. Mongird.“ Kretingos dvaro rūmų oranžeriją su Žiemos sodu XIX a. 8 deš. antroje pusėje įrengė A. Tiškevičiaus tėvas Juozapas Tiškevičius (1830–1891). Tai buvo didžiausias Europoje privatus šio tipo įrenginys.

Šeštokas – šešių grašių vertės sidabrinė Lenkijos karalystės moneta, kaldinta 1663 m. Bydgoščiaus kalykloje valdant karaliui Jonui Kazimierui Vazai (1648–1668).

Aversas. Centre – karūnuoto Jono Kazimiero Vazos portretinis atvaizdas profiliu į dešinę pusę. Aplink, monetos pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[nes] CAS[imirus] (...) X POL[oniæ] & (...)“ (Jonas Kazimieras Dievo malone Lenkijos karalius ir ...).

Reversas. Centre, viršuje – karūna, po ja – nominalo skaičius: „VI“ (šeštokas), o žemiau – trys skydai su Lenkijos (erelis; kairėje), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Vytis; dešinėje) bei Vazų giminės (javų pėdas; apačioje) herbais. Po jais, abipus Vazų giminės herbo – Bydgoščiaus kalyklos nuomotojo Andriaus Tymfo (Andrzej Tymf) inicialai: „.A“ ir „T.“ Aplink, monetos pakraščiu, lotyniška legenda: „GROS[sus] ARG[enteus] SEX[duplex] R (...) OL[oniæ] 1663“ (Lenkijos karalystės šeši sidabriniai grašiai, 1663 m.). Apačioje, legendos viduryje, įterptas herbinis ženklas „Ślepowron“ (Naktikovas).

Viena iš 1970 m. birželio 22 d. Kašučių kaimo (Darbėnų sen., Kretingos rajono sav.) Kazimiero Skudavičiaus sodybvietėje ariant oi girnų akmeniu rasto 1709–1711 m. datuojamo lobio sidabro monetų. Jos reverso kairės pusės apačioje juodu tušu užrašytas Kretingos kraštotyros muziejaus eksponato pirminis apskaitos numeris: „Kš 9“.

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka. Nufotografuotas sutaną vilkintis vienplaukis kunigas, esantis fotografijos paviljono dekoracijų fone. Portretas anfas iki pusės, vaizdas suapvalintas, statmeno ovalo pavidalo. Fotografija paklijuota ant fotokortelės, kurios averse pilkame fone apačioje yra baltai paryškinti fotografo duomenys: „Бр. Ляховичъ“, „ЛИБАВА“. Kartono reversas balto fono, kuriame pilkos spalvos poligrafiniais dažais išspausdintas fotoateljė logotipas. Jo apačioje smulkiu šriftu nurodyta, kad firminė kortelė spausdinta I. Pokorno spaustuvėje Liepojoje.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Nufotografuotas Juozas Žilvitis, Kauno aklųjų mokyklos-internato mokytojas, vilkintis šviesiu lietpalčiu, dėvintis juodus akinius, ant galvos užsidėjęs juodą beretę. Stovi kieme prie mokyklos. Fone matomos stovinčios į sieną atsirėmusios dvi moterys, taip pat vilkinčios lietpalčius, ant galvų ryšinčios skareles. Nuotraukos kraštai lygūs, vaizdą pakraščiuose juosia siauras baltas rėmelis.

Juozas Žilvitis (1903 – 1975) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. birželio 1 d. Bružiuose (Radviliškio r. sav.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo Skapiškio (Kupiškio r. sav.) ir Aukštadvario (Trakų r. sav.) vidurinių mokyklų mokytoju ir direktoriumi. Susidomėjęs senovės kultūros paveldu, pradėjo rinkti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes, senus dokumentus. Paskirtas Kretingos apskrities pradžios mokyklų I (Kretingos) rajono inspektoriumi, 1930 m. aktyviai įsijungė į miesto ir apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, buvo renkamas Kretingos šaulių rinktinės tarybos nariu (1930–1935 m.) ir pirmininku (1931–1933 m.), šaulių moterų sportininkių sekcijos vadovu (1930–1931 m.), dalyvavo lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus veikloje, tapo Lietuvių tautininkų sąjungos apskrities valdybos pirmininku (1934–1938 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelių Globos draugijos tarybos nariu-globėju (1936 m.), Lietuvos Vakarų sąjungos 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto nariu. Užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, dalyvavo jos ekspedicijose ir veikloje. 1934 m. organizavo apskrityje savarankišką Kretingos kraštotyros draugiją. 1935 m. įkūrė Kretingos muziejų, dovanojo jam savo kolekciją, vadovavo muziejaus ūkinei ir kraštotyrinei veiklai. 1938 m. paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, Valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėju. Nuo 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomikos teisę. Po 1940 m. sovietų okupacijos paliktas dirbti amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. perkeltas į Kongustachą prie Laptevų jūros, vėliau – į Jakutską. Į Lietuvą grįžo 1959 m., mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d. Kaune. 1988 m. jam suteiktas Kretingos miesto garbės piliečio vardas.

Šeštokas – šešių grašių vertės sidabrinė Lenkijos karalystės moneta, kaldinta 1663 m. Bydgoščiaus kalykloje valdant karaliui Jonui Kazimierui Vazai (1648–1668).

Aversas. Centre – karūnuoto Jono Kazimiero Vazos portretinis atvaizdas profiliu į dešinę pusę. Aplink, monetos pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[nes] CAS[imirus] D[ei] G[ratia] REX POL[oniæ] & S[vetiæ] M[agnus] D[ux] L[ituaniæ] R[ussiæ]“ (Jonas Kazimieras Dievo malone Lenkijos ir Švedijos karalius, Lietuvos ir Rusijos didysis kunigaikštis).

Reversas. Centre, viršuje – karūna, po ja – nominalo skaičius: „VI“ (šeštokas), o žemiau – trys skydai su Lenkijos (erelis; kairėje), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Vytis; dešinėje) bei Vazų giminės (javų pėdas; apačioje) herbais. Po jais, abipus Vazų giminės herbo – Bydgoščiaus kalyklos nuomotojo Andriaus Tymfo (Andrzej Tymf) inicialai: „.A“ ir „T.“ Aplink, monetos pakraščiu, lotyniška legenda: „GROS[sus] ARG[enteus] SEX[duplex] REG[ni] POL[oniæ] 1663“ (Lenkijos karalystės šeši sidabriniai grašiai, 1663 m.). Apačioje, legendos viduryje, įterpta Lenkijos didžiojo iždininko (1659–1668 m.) Jono Krasinskio (Jan Krasiński) giminės herbo figūra „Ślepowron“ (Naktikovas).

Moneta iš 1970 m. birželio 22 d. Kašučių kaimo (Darbėnų sen., Kretingos rajono sav.) Kazimiero Skudavičiaus sodybvietėje ariant po girnų akmeniu rasto 1709–1711 m. datuojamo sidabro monetų lobio. Jos reverso apačioje juodu tušu užrašytas Kretingos kraštotyros muziejaus eksponato pirminis apskaitos numeris: „Kš 13“.

Nespalvotas, horizontalaus formato atvirukas „Gruss aus Crottingen“. Panoraminis vaizdas nuo vadinamojo Pelėdos kalno. Pirmame plane – Palangos ir Klaipėdos gatvių kryžkelės ant vadinamojo Pelėdos kalno buvusio Kretingos kaimo rytiniame pakraštyje. Antrame plane – Akmenos upės vingis, už kurio slėnyje ir aukštumoje plyti Kretingos miestelis. Pastatai mediniai, vienaukščiai. Centre palei aikštę kyšo kelių mūrinių, dviaukščių pastatų stogai. Virš miesto iš kairės į dešinę matyti bernardinų bažnyčios, stačiatikių kunigaikščio Vladimiro cerkvės varpinės, liuteronų bažnyčios bokštai ir žydų sinagogos fasadas. Vaizdą juosia platus baltas rėmelis, apačioje – daug platesnis, kuriame apačioje kairėje atspausta: „Gruss aus Crottingen“, o kamputyje: „Verlag: John Greve, Memel.“. Šalia užrašo paprastu pieštuku vokiečių kalba prirašyta: „Rusland / Ihre / [...] Frau“. Reverse – 1900-08-31 dienos pašto antspaudai ir carinės Rusijos pašto ženklas, raudoni, dvikalbiai atvirutės užsakovo (ВСЕМИРНЫЙ ПОЧТОВЫЙ СОЮЗЬ. РОССIЯ/UNION POSTALE UNIVERSELLE. RUSSIE) užrašas ir valstybinis carinės Rusijos herbas. Reversas prirašytas įvairiomis kryptimis ir įvairių spalvų rašalu bei paprastu pieštuku. Gali būti, kad tai pirmųjų atvirukų su Kretingos vaizdu tiražas.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Nufotografuoti aklųjų mokyklų tarprespublikinių šachmatų-šaškių varžybų dalyviai ir komandų vadovai. Dešinėje sėdi Juozas Žilvitis, vadovavęs Kauno aklųjų mokyklos-internato komandai. Ant sienos matyti freskos su numesta trikampe vėliava, kurios viduryje pavaizduota svastika. Vaizdą pakraščiuose juosia baltas rėmelis. Nuotraukos kraštai lygūs. Nugarinės pusės apačios dešinėje juodu tušinuku įrašyta J. Žilvičio pastaba: „Tarprespublikinės šachmatų-šaškių / varžybos tarp Aklųjų mokyklų / 1970 m. kovo mėn. / Sėdi vadovai.“.

Juozas Žilvitis (1903 – 1975) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. birželio 1 d. Bružiuose (Radviliškio r. sav.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo Skapiškio (Kupiškio r. sav.) ir Aukštadvario (Trakų r. sav.) vidurinių mokyklų mokytoju ir direktoriumi. Susidomėjęs senovės kultūros paveldu, pradėjo rinkti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes, senus dokumentus. Paskirtas Kretingos apskrities pradžios mokyklų I (Kretingos) rajono inspektoriumi, 1930 m. aktyviai įsijungė į miesto ir apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, buvo renkamas Kretingos šaulių rinktinės tarybos nariu (1930–1935 m.) ir pirmininku (1931–1933 m.), šaulių moterų sportininkių sekcijos vadovu (1930–1931 m.), dalyvavo lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus veikloje, tapo Lietuvių tautininkų sąjungos apskrities valdybos pirmininku (1934–1938 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelių Globos draugijos tarybos nariu-globėju (1936 m.), Lietuvos Vakarų sąjungos 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto nariu. Užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, dalyvavo jos ekspedicijose ir veikloje. 1934 m. organizavo apskrityje savarankišką Kretingos kraštotyros draugiją. 1935 m. įkūrė Kretingos muziejų, dovanojo jam savo kolekciją, vadovavo muziejaus ūkinei ir kraštotyrinei veiklai. 1938 m. paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, Valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėju. Nuo 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomikos teisę. Po 1940 m. sovietų okupacijos paliktas dirbti amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. perkeltas į Kongustachą prie Laptevų jūros, vėliau – į Jakutską. Į Lietuvą grįžo 1959 m., mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d. Kaune. 1988 m. jam suteiktas Kretingos miesto garbės piliečio vardas.

Nespalvotas, vertikalaus formato atvirukas, spausdintas rudos spalvos poligrafiniais dažais iš fotografijos. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Bendras vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Nežinomas leidėjas. XX a. I ketv.
Matosi nuo Vytauto ir Kretingos gatvių pusės nufotografuotos Palangos katalikų parapijos bažnyčios nugarinis ir šoninis fasadai. Ji neogotikinė, vienbokštė, degto molio plytų mūro, su transeptu ir daugiakampe apside. Šventorių juosia to paties stiliaus tvora, mūryta iš degto molio plytų. Priešais šventorių – akmenimis grįsta Vytauto gatvė, kurioje stoviniuoja ir vaikšto žmonės. Dešinėje pusėje kyšo dviaukščio, tinkuoto mūro Palangos progimnazijos pastato kampas. Viršuje, dešinėje pusėje išspausdinta antraštė: „Palanga / Kataliku bažnyčia.“
Reversas tipinis, horizontalaus formato, skersinės ištisinės linijos padalintas į įrašo (siauresnis) ir adreso laukus. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės išilginės linijos. Priešais apatinę liniją išspausdintas numeris: „U 93“.
Neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo bažnyčia pastatyta 1898–1907 m. vietoje senos medinės. Ją projektavo architektas Karlas Eduardas Strandmanas, statė – parapijiečiai. Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafai Feliksas ir Antanina Sofija Tiškevičiai, likusias – klebono Juozapo Šniukštos vadovaujami parapijiečiai.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Juozas Žilvitis su dukra Gražina Ona tremtyje Jakutijoje. Nuotraukos kraštai lygūs. Nugarinėje pusėje mėlynos spalvos tušinuku įrašyta: „1954 m. / Jakutija / J. Žilvitis su dukra“.

Juozas Žilvitis (1903 – 1975) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. birželio 1 d. Bružiuose (Radviliškio r. sav.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo Skapiškio (Kupiškio r. sav.) ir Aukštadvario (Trakų r. sav.) vidurinių mokyklų mokytoju ir direktoriumi. Susidomėjęs senovės kultūros paveldu, pradėjo rinkti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes, senus dokumentus. Paskirtas Kretingos apskrities pradžios mokyklų I (Kretingos) rajono inspektoriumi, 1930 m. aktyviai įsijungė į miesto ir apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, buvo renkamas Kretingos šaulių rinktinės tarybos nariu (1930–1935 m.) ir pirmininku (1931–1933 m.), šaulių moterų sportininkių sekcijos vadovu (1930–1931 m.), dalyvavo lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus veikloje, tapo Lietuvių tautininkų sąjungos apskrities valdybos pirmininku (1934–1938 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelių Globos draugijos tarybos nariu-globėju (1936 m.), Lietuvos Vakarų sąjungos 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto nariu. Užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, dalyvavo jos ekspedicijose ir veikloje. 1934 m. organizavo apskrityje savarankišką Kretingos kraštotyros draugiją. 1935 m. įkūrė Kretingos muziejų, dovanojo jam savo kolekciją, vadovavo muziejaus ūkinei ir kraštotyrinei veiklai. 1938 m. paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, Valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėju. Nuo 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomikos teisę. Po 1940 m. sovietų okupacijos paliktas dirbti amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. perkeltas į Kongustachą prie Laptevų jūros, vėliau – į Jakutską. Į Lietuvą grįžo 1959 m., mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d. Kaune. 1988 m. jam suteiktas Kretingos miesto garbės piliečio vardas.

Atlyginimo lapelis Nr. 1311, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro matininko Jono Šostako išduotas padieniui darbininkui Jonui Stonkui, kuriam už tai, kad dvaro parko tvenkinių I užtvankai supilti atvežė 1,20 kub. sieksnio grunto, priklauso kasoje gauti 1 rublio 20 kapeikų dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas ranka, juodu rašalu, pasirašytas J. Šostako, aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus žalios spalvos apskritu antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o palei pakraštį – užrašas rusų kalba kirilicos rašmenimis: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje yra dvaro tarnautojo Ceberio parašu patvirtintas paliudijimas rusų kalba kirilicos rašmenimis apie pinigų išmokėjimą. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena Kretingos dvaro parko tvenkinių įrengimo XIX a. antroje pusėje istoriją.

Atvirukas Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga Kretingos muziejui nuo Žemaičių dailės muziejaus kolektyvo. Rankų darbo, puoštas eglutėmis ir snaigėmis. Viduje įklijuotas atspausdintas sveikinimas su Alvido Bakanausko autografu.