LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Medinė tvarslė (geležinkelio), skirta sujungti sandūrinį bėgių kelią varžtais.

Hidraulinė (vandens) kolonėlė, skirta papildyti garvežio tenderį vandeniu, taip pat buvo naudojama kaip geležinkelio signalas. Kolonėlės ketaus stovas sumontuotas iš atskirų dalių. Viršutinė dalis baigiasi apvaliu bokšteliu, su  žibintu,  pasukama, prie  jos pritvirtintas horizontalus skardinis vamzdis ("alkūnė"), iš kurio buvo papildomas vandeniu garvežio tenderis arba buvo naudojamas kaip signalinis ženklas.  Ant kolonėlės viršaus užrašas "Plačiųjų geležinkelių centr. dirbtuvės 1938 m." Apvalus stovo pagrindas ir dalis stovo nudažyta juodai, kita dalis nudažyta žaliai ir visa likusioji dalis pilkai. "Alkūnė" - raudonai (išblukusi). Buvo labai blogos būklės. Restauruota Vilniaus geležinkelio stoties dirbtuvėse. 

Bėgių kelio tvirtinimo detalė - įdedamas varžtas su veržle, poveržle ir tarpine, skirtas padėklių tvirtinimui prie gelžbetoninių pabėgių 

Vokės geležinkelio tilto metalinės santvaros mazgas, senojo tilto dalis. Tilto sutvirtinimai buvo atliekami  naudojant kniedijimą. 19 a. tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, per Vokę, naudojant kniedijimo technologiją, pastatytas 80 metrų ilgio, apie 20 metrų aukščio metalinis santvarinis tiltas. Jis buvo surinktas Kaune, padalintas į dalis ir atvežtas geležinkeliu į vietą. Tiltas baigtas statyti 1861 metų gruodžio pabaigoje. Per abu pasaulinius karus buvo susprogdintas, jiems pasibaigus – atstatytas. 2006 m. jį renovuojant, perdangos konstrukcijos pakeistos naujomis ir perdažytos ilgaamžiais dažais, pakeista daug surūdijusių tilto detalių (trys iš jų yra šioje ekspozicijoje).

Tiltas yra antras pagal aukštį Lietuvoje – aukštis 25,2 metrai, o plotis 9,8 metrai.  

Metalinė skylmuša pritvirtinta prie medinės lentelės. Škylmušos viršutinėje dalyje fabrikinis iškilus užrašu:"F. SOENNECKEN 245 - 8 cm". 

Ratstabdis - įtaisas geležinkelio riedmenims stabdyti, pristabdyti, stovintiems riedmenims įtvirtinti. Ant ratstabdžio yra užrašas:"305 ПЧ 11 ПБЛТ. ЛО 221".    

Garvežys SO-17 (rus. CO-17) Nr. 744, katilo Nr. 4339, prekinis lokomotyvas, su tenderiu, aširačių formulė 1-5-0, ašies apkrova 17 t. Pagal įrašus techniniame pase 1958 m. garvežys buvo remontuojamas Zaporožės garvežių remonto gamykloje ir garvežys  SO19-744 tapo SO17-744 (SO19 reiškia, kad ašies apkrova buvo 19 t; iš garvežio buvo išimta garo kondensavimo sistema), garvežio tenderis  SO17-331.  Pagal gamyklinius duomenis: garo katilas 2 cilindrų (kiekvieno cilindro skersmuo po 650 mm), vandens talpa 23 m³, garo spaudimas katile 14 atm., stūmoklio eiga 700 mm., konstrukcinis greitis 75 km/h. Pagamintas 1937 m. Rusijoje Briansko "Krasnij Profinter" gamykloje. Nuo 1971 m. priskiriamas Pabaltijo geležinkeliui ir perduotas Radviliškio lokomotyvų depui. 2007 m. įregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre (unikalus kodas –31283, kitas kodas – K993). Perdavus Geležinkelių muziejui, buvo  restauruojamas bendrovės Vilniaus Keleivinių vagonų depe. 

Tarnybinė kėdė. Kėdės sėdynė trapecinė, kieta, su aukšta nugarėle. Viršutinėje nugarėlės dalyje - apskritime, faktūriniame fone išpjauta monograma: "LG" (Lietuvos geležinkeliai). Kėdė priklausė  Lietuvos geležinkelių valdybai Kaune.

Signalinis tarnybinis stoties varpas - nukirsto netaisyklingo kūgio formos prietaisas su pakabinta metaline šerdimi viduje, skirtas skambinti. Varpai buvo kiekvienoje geležinkelio stotyje ir jais buvo pranešama apie traukinio atvykimą ir išvykimą. Varpas viršuje iš vieno šono peršautas, ant jo išspaustas įrašas: 26C.  

Geležinkelio signalinis žibintas rankų darbo žibalininis iš žalvario. Buvo naudojamas signalizuoti tamsiu paros metu.

Plomba (geležinkelio) nuo krovininio vagono. Averse yra užrašas: " LIET. GELEŽ." ir skaičiai: "40VI10" (1940 m. birželio 10 d.).  

Plomba (geležinkelio) su užrašais: vienoje pusėje - "PAGĖGIAI 2", kitoje pusėje - "LIET GELEŽ SPA 11" (1934 m. spalio 11 d.).