LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

Lietuvos mėnesinis pedagogikos laikraštis, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921–1941 m. Kaune. Leistas vietoj „Beraščio“, ėjusio 1919–1920 m. Iki 1940 m. leido Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 1940–1941 m. – LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjunga.

Rašė pedagogikos mokslo, mokymo metodikos, moksleivių ugdymo, pedagogų profesinio rengimo ir tobulinimo, mokytojų teisių ir atsakomybės klausimais. Vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavo mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo.

Laikraštį redagavo Stasys Brašiškis (1920–1921), Antanas Busilas (1921–1923 ir 1934–1937), Pranas Vikonis (1925), Vincas Kvieska (1923–1929), Juozas Geniušas (1930–1933), Juozas Lazauskas (1933–1934), Jonas Laužikas (1938–1939), Jurgis Ambraška (1939–1941).

J. Damijonaičio „ABC pradžiamokslis“ buvo pirmasis mokyklai skirtas elementorius, sudarytas rašymo ir skaitymo metodu. Jame yra trys skyriai – ikiabėcėlinis, abėcėlinis ir skaitiniai. To nebuvo kituose anksčiau išleistuose elementoriuose. Sudarydamas skaitinius, autorius siekė duoti vaikui kuo daugiau žinių apie gimtąjį kraštą. Elementoriuje gausu straipsnelių gamtos, geografijos, istorijos, lietuvių literatūros, tautosakos tematika. Šalia skaitymo pateikiama įvairių gramatinių ir loginių pratybų. Tokia vadovėlio sudarymo metodika rodo, kad autorius domėjosi ir sekė žinomo rusų pedagogo Konstantino Ušinskio pradinio skaitymo mokymo metodika ir išmaniai, kūrybiškai ją pritaikė Lietuvos mokyklai.

Vadovėlis buvo populiarus mokyklose, ne kartą perleistas.