Prancūzų tapytojas, paizažistas, vienas impresionizmo pradininkų. 1858–1859 m. mokėsi Havre pas Eugène'ą Boudiną, 1859–1860 m. – Suisse’o akademijoje, 1862–1863 m. – pas Charles'į Gleyre’ą (1806–1874) Paryžiuje. Bendravo su Pierre'u Auguste'u Renoiru, Alfredu Sisley, Frédéricu Bazille’iu, Pauliu Cézanne’u. Ankstyviesiems kūriniams (peizažams, daugiausia Bretanės, Paryžiaus apylinkių) įtakos turėjo E. Boudino, Johano Bartholdo Jongkindo peizažai, Édouard'o Manet ir Gustave'o Courbet kūryba. 1864 m. nutapė paveikslą „Įspūdis. Saulės patekėjimas“, iš šio paveikslo pavadinimo (pranc. Impression – įspūdis) 1874 m. kilo impresionizmo terminas. Jau ankstyvuosiuose kūriniuose atsirado plenerinės tapybos pradmenų, daug dėmesio skiriama šviesos atspindžiams. Tapė impresionistų pamėgtus motyvus: miesto peizažus, upes su laivais, tiltus, geležinkelio stotis (nutapė 12 Saint‑Lazare’o stoties paveikslų, 1877). Peizažuose perteikė šviesos, oro, saulės spindulių sukeltus efektus; paveiksluose atsisakė spalvų kontrastų, daiktų aiškių siluetų. 1880–1890 m. sustiprėjo kūrybos dekoratyvinės tendencijos, fragmentiškumas. Studijavo apšvietimo įtaką daiktų lokaliai spalvai, todėl tą patį objektą tapė keliasdešimt kartų įvairiu paros laiku, šviesos kitimus fiksavo paveikslų serijose („Šieno kupetos“ 1890–1891, „Roueno katedra“ 1892–1895, „Waterloo tiltas“ 1903–1904). Vėlyvajai kūrybai įtakos turėjo japonų meistro Kacušikos Hokusai medžio raižiniai, tapyba. Kūrybos pagrindiniu motyvu tapo tvenkiniai su vandens lelijomis. Nutapė eskiziškų kontrastingų spalvų tapybos kūrinių, artimų sienų tapybai. Sukūrė eskizų Luvro oranžerijų salių dekoratyviniams pano. C. Monet kūryba turėjo įtakos É. Manet, P. A. Renoirui, Camille'iui Pissarro.