1929 m. persikėlė į Kauną, dirbo Lietuvos banko pasiuntiniu, laborantu firmoje „Viskas fotografijai“, baigė keturias gimnazijos klases. Vėliau – policijos fotografas.

1933 m. su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą; 1933–1940 m. nuolatinis šios sąjungos rengtų parodų Kaune ir Vilniuje dalyvis. 1937 m. jo nuotraukos demonstruotos tarptautinėje Paryžiaus parodoje.

Nuo 1936 m. aktyviai bendradarbiavo žurnaluose „Policija“, „Jaunoji karta“, „Trimitas“, „Židinys“, „Pajūris“, lietuviškomis nuotraukomis aprūpindavo užsienio žurnalistus.

Dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kooperatyvų sąjungoje „Spaudos fondas“.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlęs į JAV dirbo spalvotosios fotografijos laboratorijoje Niujorke, aktyviai reiškėsi lietuvių spaudoje. 1996 m. grįžo į Lietuvą. Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo 2492 fotonegatyvus.
Pradėjęs fotografuoti dar būdamas paauglys, savo nuotraukose užfiksavo daug Lietuvos gamtos, miestų ir kaimų vaizdų, kariškių gyvenimo ir visuomeninių organizacijų veiklos momentų, Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių 1939 m., sovietines ir vokiečių okupacijos laikų įvykių, lietuvių karo pabėgėlių vargus.
Išleido fotografijų albumus „Mūsų šalis Lietuva. Our Country Lithuania“ (1951), „Lietuva“ (1956), „Fotografavau Lietuvą. Vytauto Augustino 1936–1947 metų fotografijos“ (1997).

Iliustravo knygas: „Antanina Dambrauskaitė“ (apie operos dainininkę, 1948), Vytės Nemunėlio eilėraščių rinkinį „Po Tėvynės dangum“ (1952).
Įvertinimas:

1937 m. Paryžiaus pasaulinės meno ir technikos parodos aukso medalis.
1994 m. Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas.