Literatūros istorikas, teoretikas. Gimė 1935 07 10 Kalupiuose, Jurbarko rajone. Mirė 2014 12 31 Vilniuje. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1962 m. jame dėstė literatūros istoriją, literatūros teorijos, poetikos, estetikos kursus. 1965–1992 m. Lietuvių literatūros katedros vedėjas. 1966 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1983 m. filologijos mokslų daktaras. Nuo 1985 m. profesorius. 1992–1999 m. Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius. 1969–1975 m. aukštųjų mokyklų mokslo darbų „Literatūra“, nuo 1989 m. S. Stanevičiaus bendrijos metraščio „Aitvarai“ atsakingasis redaktorius.

1992–2000 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, 1997–1998 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiasis redaktorius. 2002 m. išėjo į pensiją. Žymiausias Lietuvoje eilėtyros specialistas. Parengė, redagavo ir dalį studijinių straipsnių parašė naujo profilio leidiniui „Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius“ (2001 m.), kuriame reinterpretuojama dauguma lietuvių literatūros klasikos kūrinių, pateikiamos išsamios ir atnaujintos laikotarpio charakteristikos. Vienas žymiausių senosios literatūros specialisto Jurgio Lebedžio mokinių ir jo palikimo parengėjų spaudai. Parašė ir mokslinėje spaudoje paskelbė daug straipsnių iš lietuvių literatūros istorijos (daugiausiai XIX a.), eilėdaros, literatūros teorijos, estetikos, recenzavo literatūrologines, rečiau grožines knygas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m.

Apdovanojimai:

1985 m. žurnalo „Pergalė: premija už straipsnį apie A. Strazdą.
1989 m. savaitraščio „Literatūra ir menai“ premija už straipsnį apie B. Brazdžionį.