„Vienas peizažo žanro pradininkų olandų tapyboje. Tapybos mokėsi 1616–1617 m. Harleme pas E. van de Velde. Nuo 1618 m. gyveno ir kūrė Leidene, nuo 1631 m. – Hagoje; tapytojų gildijos seniūnas (1946). Nutapė Nyderlandų miestų (Leideno, Dordrechto, Hagos), upių, jūrų, kopų, ganyklų vaizdų („Kaimas prie upės“ 1636, „Peizažas su kopomis“ 1630–1635, „Upės žiotys“ 1655, „Jūra prie Haarlemo“, 1656). Tapė realistine, vadinama mažųjų olandų, tapymo maniera. Paveikslai nedidelio formato, monochrominio kolorito (vyrauja mėlyni, žalsvi ir šilti geltoni, rudi atspalviai), subtilios toninės modeliuotės. Juose meistriškai perteiktas atmosferos įspūdis, apšvietimo niuansai, perspektyva (dažniausiai vaizduojama žema horizonto linija, stafažiniai elementai). Vėlyvuosiuose kūriniuose ryšku H. Segherio, Rembrandto įtaka. Sukūrė piešinių, ofortų.“ (cit. Visuotinė lietuvių enciklopedija, sud. A. Žilius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 789).