Prancūzų tapytojas. Gimė 1725 m. rugpjūčio 21 d. Tournus, mirė 1805 m. kovo 21 d. Paryžiuje.

Sentimentalistas. Dailės mokėsi Lione, Paryžiuje.

Nuo 1755 m. dalyvavo Paryžiaus salonuose, sulaukė didelio amžininkų pripažinimo.

Nutapė buitinio žanro paveikslų ir portretų (daugiausia merginų, vaikų). Kūrybai turėjo įtakos XVII a. olandų, anglų tapyba, Šviečiamojo amžiaus filosofija (D. Diderot idėjos). Ž. B. Grezas vaizdavo jaunus, gyvybingus žmones, dažniausiai kasdienėje intymioje aplinkoje ar netikėtose komiškose situacijose. Paveiksluose vyrauja melodraminė nuotaika, ryšku teatrališki elementai („Gitaristas“ 1760, „Tėvo prakeikimas“, „Sūnus palaidūnas“, abu 1765), vėlesniuose – moralistinės tendencijos („Sudaužytas ąsotis“ 1773). Jie pasižymi švelnia plastika, detaliu piešiniu, įtaigia personažų psichologine charakteristika. Įsivyravus klasicizmui Ž. B. Grezo kūrybos populiarumas sumažėjo, iš naujo ji įvertinta XX amžiuje.