Dailininkas, amatininkas (baldų meistras). A. Š. Bulis Prancūzijoje buvo įtakingas baldų ir laikrodžių korpusų konstruktorius, žymiausias Liudviko XIV stiliaus ebenistas. Staliaus amato mokėsi pas tėvą. Karjerą pradėjo kaip tapytojas, vėliau tapo architektu, mozaikos, graviūros ir bronzakalystės meistru. Būdamas dvidešimt dvejų metų, jis jau buvo plačiai pripažintas. Nuo 1972 m. buvo karaliaus Liudviko XIV dvaro stalius. Sukūrė spintų, komodų, įvairios paskirties stalų, laikrodžių spintelių Luvro rūmams, vėliau Versalio pilies interjerui. Amatininkas buvo ir aistringas kolekcininkas – senųjų meistrų darbai jį įkvėpdavo naujoms idėjoms.
A. Š. Bulio vardu pavadinta baldų ir laikrodžių korpusų apdailos inkrustacijos technika (Bulio stilius, Bulio baldai). Ji buvo atliekama iš kelių skirtingų spalvų faneros lakštų (vadinamoji marketri inkrustacija) arba iš vėžlio kiauto ir žalvario. A. Š. Bulio apdailos technika idealiai išreiškė minėtu laikotarpiu madoje buvusį sodrių spalvų puošnumą ir prabangą. Iš dalies transformuota A. Š. Bulio inkrustacijos technika buvo madinga iki pat XIX a.
1720 m. A. Š. Bulio nekilnojamąjį turtą Paryžiuje sunaikino gaisras. Gaisro sunaikintus ir kitus savo darbus jis atkūrė piešiniais ir išleido tuo metu labai retą iliustruotą graviūrų knygą.
Po A. Š. Bulio mirties visą palikimą ir gamybą perėmė jo sūnūs Andre Šarlis (André Charles, 1685–1745), žinomas kaip „Boulle-de Seve“, ir Šarlis Žozefas (Charles Joseph).