Žemdirbys, ūkininkas. Gimė 1798 m. Kraštų dvare (Rokiškio r.), mirė 1879 m. Ažupiečiuose (Anykščių r.). Buvo palaidotas Anykščių kapinėse prie koplyčios. Kapines uždarius ir likvidavus, kapas neišlikęs.

Tėvai: Stanislavas Kairys-Keirev-Keirevič (apie 1775–?) – bajoras, dalyvavęs Napoleono Bonaparto žygyje į Rusiją ir po to netekęs titulų ir privilegijų, nuskurdęs, ir Agota Narutytė-Kairienė (1779–1849). Broliai: Adomas Kairys (1803–1868) – Liudiškių Kairių giminės pradininkas, kunigo tremtinio Klemenso Kairio tėvas, Stanislovas Kairys – miškininkas, Pavarių Kairių giminės pradininkas, ir Klemensas Kairys, sesuo Elžbieta Kairytė-Šulskienė (1815–?).

Jaunystėje apsigyveno Zarečnaja Jurzdika (Jurzdiko-Ažupiečių kaime) – dešiniajame Šventosios upės krante šalia Anykščių miestelio, kur išplėtė savo šeimos sodybą, XIX–XX a. garsėjusią kaip Kairių šeimos tėvonija.

Prieš mirtį P. Kairys sudarė ir paliko testamentą, jo originalas saugomas Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.

Vedė 1830 m., žmona Marijona Danilevičiūtė-Kairienė (1804–1846) iš Vikonių. Vaikai: Motiejus (kitų šaltinių duomenimis – Pranciškus) Kairys (1830–?), Jurgis (Jurijus) Kairys-Keiris (?–1882) – valstybės tarnautojas, Agnė (Agnieška) Kairytė – invalidė, Karolina Kairytė (1841–1843) – mirė vaikystėje, Julijona (kitų šaltinių duomenimis – Barbora) Kairytė-Karosienė (1843–?) – žemdirbė, dainininkė ir Uršulė Kairytė. Liko našlys.

Apie 1847 m. vedė antrą kartą, žmona Kristina Kiaušaitė-Kairienė. Vaikai: Petronėlė Kairytė (1848–1849), Feliksas Kairys (1853–1925) – knygnešys ir švietėjas, Kazimieras Kairys (1857–1935) – žemdirbys ūkininkas, žvejys, ir Marijona Kairytė-Pukenienė (1860–1944) – žemdirbė, dainininkė.