Tapytojas monumentalistas. Gimė 1927 m. kovo 24 d. Jiezne, mirė 2009 m. gegužės 17 d. Kaune.
Dailininko Vytauto V. Povilaičio tėvas.

1944 m. baigė Kauno dailės mokyklą. 1944–1950 m. mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute; diplomą gavo 1971 m.
1950–1951 m. Kauno valstybinio universiteto Karinio parengimo katedros laborantas. 1951–1953 m. Kauno mėsos kombinato, 1953–1955 m. Kauno apipavidalinimo kontoros dailininkas. 1972–1974 m. dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio dailės fakultetas).
Nuo 1960 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1966–1968 m. LDS Kauno tapytojų sąjungos pirmininkas.
Nutapė peizažų su Lietuvos miestų vaizdais („Uoste“, 1961 m.; „Aleksoto tiltas“, 1977 m.; „Pavakarys“, 1981 m.), teminių kompozicijų („Jaunimas sportuoja“, 1967 m.; „Pasivaikščiojimas“, „Prieš šventę“, abu 1969 m.; „Ką žolė sako“, 1976 m.; „Šventė“, 1980 m.), sukūrė portretų, sienų tapybos kompozicijų („Neringa ir Naglis“ Vilniaus „Neringos“ kavinėje, kartu su Vladu Jankausku, 1958–1959 m.). Vėlesniuoju kūrybos laikotarpiu išryškėjo savita apibendrintų motyvų tapymo maniera. Nuo 7-ojo dešimtmečio kūrė dekoratyvias abstrakcijas („Ženklai“, 1995 m.; „Į krepšį“, 1998 m.; „Kompozicija“, 2001 m.). Kūriniai lyriški, būdinga savita konstruktyvi kompozicija, ryškios spalvos, stambios plokštumos. Sukūrė dekoratyvinių pano, mozaikų, vitražų. 
Nuo 1953 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, MO muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.