Tapytojas, pedagogas. Gimė 1888 m. gruodžio 21 d. Toliočiuose (Šiaulių r.), mirė 1973 m. vasario 24 d. Kaune.
1913 m. baigė Kazanės meno mokyklą.

1921 m. grįžęs į Lietuvą mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1924–1934 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1946–1951 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1951 m. docentas.
Nutapė portretų (Maironis, 1927; aktorė E. Grikevičiūtė, apie 1929; „Dainininkė Vladislava Grigaitienė“, 1932; „Prelato Šaulio portretas“, 1934; „Akademiko J. Kriščiūno portretas“, 1959), peizažų („Miško takelis“, apie 1920), žanrinių kompozicijų („Pagonių šventykla“), sukūrė spektaklių scenovaizdžių, restauravo paveikslų.

1929 m. su V. Didžioku ir O. Dubeneckiene talkino P. Kalpokui dekoruojant Lietuvos banko rūmų Kaune operacijų salę.

Kūriniai realistinio stiliaus, portretams būdinga idealizacija.
Nuo 1920 m. dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos, Lietuvių dailės draugijos, Lietuvos dailininkų sąjungos parodose.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.