Dailininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas. Gimė 1870 m. liepos 22 d. Skrebotiškyje (Panevėžio apskr.), mirė 1956 m. birželio 17 d. Karklynėje (Molėtų r.).
1899 m. baigė A. Štiglico techninio piešinio mokyklą Sankt Peterburge. Sankt Peterburgo teatruose dirbo dailininku dekoratoriumi. 1900–1921 m. mokytojavo Orlove (Viatkos gubernija, Kazanės sritis).

1901 m. dalyvavo tarptautinėje parodoje Paryžiuje, kur jo sukurti baldai įvertinti didžiuoju sidabro medaliu. Tai pirmasis lietuvis su taikomosios dailės darbais pasirodęs Vakarų Europoje ir ten susilaukęs gero įvertinimo.
1901–1920 m. gyvendamas Rusijoje dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose, rašė straipsnius lietuvių laikraščiams „Varpas“, „Lietuvos ūkininkas“. Platino lietuvišką spaudą, skleidė tautines idėjas. 1904–1911 m. labai kruopščiai piešė lietuviškus kryžius. 1910 m. IV-ojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje Tyrosios dailės skyriuje eksponavo 30 kryžių piešinių iš Kauno „rėdybos“. Tuos pačius kryžius ir du kryžių projektus rodė Rygoje. Ten pat liaudies skyriuje buvo eksponuotas ir kryžius iš Seinų pavieto. 1911 m. Penktojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje buvo eksponuoti 48 Jaroševičiaus piešti kryžiai. 1912 m. Kazanėje išleistas jo pieštų kryžių albumas „Lietuvos kryžiai“. Tai pirmasis didelis leidinys apie liaudies meno paminklus.

1921 m. Jaroševičių šeima atvyko į Lietuvą, apsigyveno Karklynėje prie Giedraičių. 1921–1935 m. dailininkas dirbo Giedraičių vidurinėje mokykloje. Dėstė piešimą, organizavo piešinių parodas, margučių konkursus, skatino mokinius komponuoti liaudiškus ornamentus. Įkūrė dailiųjų medžio darbų klasę – vienintelę Lietuvoje. 1930 m. pramonės parodoje Kaune klasė apdovanota bronzos medaliu.

Vienas pirmųjų pradėjo rinkti tautodailės kūrinius. Remdamasis tautodailės tradicija ir pavyzdžiais sukūrė kryžių projektų, taikomosios dailės dirbinių, baldų. Nupiešė architektūrinių piešinių, atvirukų, sukūrė knygų grafikos, nuliejo akvarelių gamtos motyvais. Jo akvarelės – realistiniai peizažai, vaizduojantys lietuviškos gamtos grožį ir jos nuotaikas. Parengė savo pieštų kryžių albumą.

Parašė knygą „Dailiojo medžio darbeliai“, parengė spaudai albumą „Lietuvos ornamentai“.

Daug rašė į tuometinę spaudą liaudies meno klausimais, apie ūkininkavimo, ypač bitininkystės, problemas. Giedraičiuose pagal jo projektą 1928 m. pastatytas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ties Giedraičiais 1920 metais“. SSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.

Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Jo vardu pavadinta Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla.