1910 m. baigusi Marijampolės mergaičių gimnaziją mokytojavo Liepojoje, Obeliuose. 1912 m. įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus Peterburge, 1915 m. juos baigė, mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. 1917 m. Odesoje ištekėjo už dailininko Adomo Galdiko ir kartu su juo 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1940 m. su trumpomis pertraukomis vadovavo Lietuvių Katalikių moterų draugijai. 1919 m. Kauno miesto tarybos narė. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovė. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovė. Antrojo Seimo sekretorė, 1926 m. išrinkta Trečiojo seimo vicepirmininke.

Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo 1923 m. iki 1936 m. buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos ir gimnazijos direktorė. Pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė – nuo 1921 m. (su pertraukomis) redagavo „Moterį“ (1921–1940).

1941–1944 m. Taikomosios dailės instituto ir aukštesniosios technikos mokyklos Kaune vyr. mokytoja. 1944 m. su vyru pasitraukė į Vokietiją, vėliau Šveicariją, Prancūziją. 1951 m. įkūrė Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungą, tapo jos pirmininkė. 1952 m. atvyko į JAV, apsigyveno Niujorke.