Lenkų politikas, istorikas, knygotyrininkas, numizmatas. Gimė 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, mirė 1861 m. gegužės 29 d. Paryžiuje, 1929 m. perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

1808 m. baigė Vilniaus universitetą.

1815–1818 ir 1822–1824 m. dėstė Vilniaus, 1818–1822 m. – Varšuvos universitete; profesorius (1821).

1824 m. dėl filomatų (buvo jų netiesioginis idėjinis vadovas) ir filaretų bylos iš universiteto pašalintas. 1828–1831 m. Lenkijos karalystės Seimo narys. Per 1830–1831 m. sukilimą Patriotų draugijos Varšuvoje pirmininkas, sukilėlių vyriausybės narys. 1831 m. spalio mėn. apsigyveno Paryžiuje. 1831 m. vadovavo Lenkijos tautiniam komitetui, 1832 m. – slaptai organizacijai „Liaudies kerštas“ („Zemsta Ludu“). 1833 m. ištremtas iš Prancūzijos, apsigyveno Briuselyje. 1834–1835 m. organizacijos „Jaunoji Lenkija“, 1837–1846 m. – Lenkų emigracijos susivienijimo (buvo vienas jo įkūrėjų) pirmininkas. Nuo 1846 m. Lenkijos demokratinės draugijos veikėjas. Pralaimėjus 1848 m. Tautų pavasariui pasitraukė iš politinės veiklos.
J. Lelevelio moksliniams veikalams įtakos turėjo Šviečiamojo amžiaus filosofija ir romantizmas. J. Lelevelis tyrė Lenkijos („Stanislovo Augusto valdymas“ / „Panowanie Stanisława Augusta“ 1818, „Lenkijos istorija“ / „Histoire de Pologne“ 2 t. 1844, „Lenkijos istorija iki Stepono Batoro valdymo pabaigos“ / „Historia polska do końca panowania Stefana Batorego“, išl. 1863) ir kitų šalių („Senovės istorija“ / „Dzieje starożytne“ 1818, „Visuotinės istorijos paskaitos“ / „Wykład dziejόw powszechnych“ 4 t. 1850) politikos, ūkio, kultūros istoriją. Lenkijos valstybės kūrėja laikė slavų bendruomenę („gmina“), iš kurios išsirutuliojo pažangiausia valdymo forma – bajoriškoji demokratija. J. Lelevelio darbai iš Lietuvos istorijos: „Žvilgsnis į lietuvių tautų senovę ir jų ryšius su heruliais“ („Rzut oka na dawność Litewskich narodόw i związki ich z Herulami“ 1808; paneigta lietuvių kilmės iš herulių teorija), „Lietuvos ir Rusijos istorija iki pat Liublino unijos su Lenkija“ („Dzieje Litwy i Rusi aż do unii z Polską w Lublinie“ 1839). Dar J. Lelevelis parašė knygotyros („Dvi bibliografinės knygos“ / „Bibliograficznych ksiąg dwoje“ 2 t. 1823–1826), numizmatikos („Vidurinių amžių numizmatika“ / „Numismatique du Moyen-Âge“ 3 t. 1835), istorinių geografijos veikalų. Surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant J. Lelevelio testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m. vadinama Joachimo Lelevelio vardu).