XIX a. pirmosios pusės liaudies meistras.
Gyveno Pupžubių kaime, Tverų vls., Telšių apskr.
Galima spėti, kad raižymo meno S. Kuneika išmoko iš XIX a. pradžioje Salantuose klebonavusio žemaičių vyskupijos kanauninko Stanislovo Čerskio.
Žinomos penkių S. Kuneikos kūrinių raižytinės lentos. Žemaičių „Alkos“ muziejuje yra dvi S. Kuneikos dvipusės lentos. Vienoje vaizduojamas Kristus tarp kankinimo įrankių ir šv. Jonas Nepomukas (1829), kitoje – šv. Agota ir šv. Elena. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje esanti lenta, raižyta iš abiejų pusių, vaizduoja Nukryžiuotąjį. S. Kuneikai priskiriamas raižinys „Kristaus apraudojimas“, atspaustas gerame rašomajame popieriuje, spalvintas mėlyna, raudona ir melsva spalvomis, su įrašais lietuvių ir lenkų kalbomis (ČDM). „Nukryžiuotasis“ atspaustas nuo šešių lentų gerame skuduriniame popieriuje, paspalvintas mėlyna, raudona spalvomis su lietuviškais ir lenkiškais įrašais (ČDM).
„Kristus tarp kankinimo įrankių“ (1821) atspaustas nuo keturių lentų paprastame popieriuje, paspalvintas mėlyna ir raudona spalvomis (ČDM, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Mažeikių muziejus). „Nukryžiuotasis“ atspaustas nuo šešių lentų ploname rašomajame popieriuje, paspalvintas geltona, raudona, žalia ir mėlyna spalvomis su lietuvišku įrašu (ŠAM).
Greičiausia S. Kuneikai priklauso raižiniai „Šv. Jurgis“, „Šv. Juozapas ir kiti šventieji“, „Pieta“.
S. Kuneikos raižiniai atlikti profesionaliai. Ryški kontūro linija perteikia formą, o lygiagretus štrichas ją modeliuoja. S. Kuneika gausiai naudoja geometrinius ir augalinius ornamentus, kurie perteikti dekoratyviai, dailiai išraižytu šriftu. Vyrauja raudona, mėlyna, žalia spalvos. S. Kuneikos raižinių meninę kalbą lėmė baroko dailės tradicijos. Liaudies meistras sukuria ypač puošnų, sudėtingą, monumentalų meninį vaizdą.

Lietuvių.