Grafikas, dėstytojas. Gimė 1906 m. gruodžio 14 d. Betygaloje (dabar Raseinių r.), mirė 1985 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse.
1927–1933 m. mokėsi Kauno meno mokykloje.

1933–1941 m. dirbo žurnale „Žiburėlis“, bendrovėje „Spaudos fondas“, spaustuvėje „Spindulys“.

Nuo 1941 m. Vilniaus dailės mokyklos, 1941–1944 m. Vilniaus dailės akademijos, 1944–1951 m. Vilniaus dailės instituto, nuo 1951 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1948–1968 m. Grafikos katedros vedėjas, nuo 1957 m. profesorius.

1958–1982 m. LTSR dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1975 m. TSRS dailės akademijos narys.
LSSR nusipelnkęs meno veikėjas (1956 m.). LSSR liaudies dailininkas (1965 m.). LSSR valstybinės premijos laureatas (1967 m.).
Paskelbė straipsnių dailės klausimais, atsiminimų.
Kūrė daugiausia medžio raižinio ir linoraižinio technika. Sukūrė estampų, piešinių, ekslibrisų.

Iliustravo knygų (Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, 1945 m.; Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“ 1946 m.; Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, 1952 m.; Teofilio Tilvyčio „Usnynė“, 1962 m.; Vinco Krėvės „Raganius“, 1982 m.).

Sukūrė daug architektūrinių Vilniaus peizažų („Vilnius. Bernardinų bažnyčia“, 1944 m.; „Vilnius. Pilies skersgatvis“, 1947 m.; ciklas „Vilniuje“, 1981–1984 m.), kūrinių liaudies buities, darbo tematika („Artojas“, „Javų kirtėjas“, abu 1933 m.), portretų (Antanas Venclova, 1965 m.), ciklų lietuvių liaudies dainų motyvais („Oi lekia, lekia gulbių pulkelis“, 1963 m.; „Ei pūtė, pūtė“, 1965 m.; „Bijūnėlis žalias“, 1968 m.). Kūriniams būdingos savitai interpretuotos liaudies grafikos tradicijos, meistriška ir preciziška raižysena, dekoratyvumas, lyrizmas.

Nuo 1935 m. dalyvavo parodose.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje. Raseinių krašto istorijos muziejaus Betygalos filiale įrengta nuolatinė kūrybos ekspozicija.
Sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Kuzminskis“ (rež. Vytautas Dabašinskas, scenarijaus aut. Valentina Paukštelytė, 1980 m.)