Fotografas, lietuvių kultūros veikėjas. Gimė 1928 m. spalio 28 d. Vištytyje (Vilkaviškio r.).
1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. apsigyveno JAV, įstojo į jėzuitų vienuolyną. Dirbo jaunimo organizacijose, rūpinosi jų spauda.

Nuo 1963 m. dalyvavo parodose; rengė individualias fotografijų parodas JAV, Kanadoje, Pietų Amerikos, Europos šalyse (Lietuvoje daugiau nei 10 parodų).

A. Kezio iniciatyva Čikagoje buvo įsteigta Lietuvių fotoarchyvas (1966, jam vadovavo iki 2002), lietuvių meno „Galerija“ (1980).

9 dešimtmečio viduryje atsisakė kunigystės.

Nuo 1994 m. buvo Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas.
A. Kezys gyveno Čikagoje, kur įkūrė gyvybingą tautiečių traukos centrą su čia rengiamomis parodomis, susitikimais, diskusijomis. A. Keziui būdingas platus akiratis, domėjimasis gyvenimo įvairumu, menais, ypač – fotografija, jos sklaida.
Sukūrė miesto ir kaimo architektūros, gamtos abstrakčių vaizdų: fotografijos metaforiškos, lakoniškos kompozicijos, itin raiškių formų. Reikšmingiausi fotoalbumai: „Forma ir turinys“ („Form and Content“, 1972, 1979), „Gamta, formos ir jėgos“ („Nature, Forms and Forces“, 1986), „Dangoraižiai“ („Cityscapes“, 1988, 1996, 2001), „Kezys: Retrospektyva“, „Grįžtančių paukščių preliudijos“ (abu 1995), „Moteris“ (1997), „Būties fragmentai“ (1998), „Kapinaitės: Transcendencijos link“ (2000), trilogija „Čikaga / Kezys“ („Chicago / Kezys“, 2004–2005) ir kt.
Menininkas garsėjo ne tik fotografijos srityje. 1993 m. A. Kezys parašė knygą „Taisykime Viešpačiui kelius“, redagavo ir išleido monografijų, fotoalbumų. Taip pat sukūrė dokumentinių filmų apie lietuvių išeivijos žymius asmenis, kultūrinius įvykius.

Sukaupė lietuvių dailės archyvą.
1991 m. už fotografijos meną buvo apdovanotas JAV Lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija, 1999 m. – Gedimino 5 laipsnio ordinu.