Grafikas, tapytojas. Sūnus dailininkas Antanas Martinaitis. 1922–1926 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, tapybos studijoje.

Dirbo grafikos (karikatūros) ir akvarelės srityse, iliustravo knygų (J. Hašeko „Šaunaus kareivio Šveiko nuotykiai“, 1944, Lietuvos dailės muziejus). Bendradarbiavo periodinėje spaudoje (kaip tekstų autorius, iliustruotojas), išspausdino karikatūrų. Kūrybai būdinga realistinė raiška, nesudėtinga kompozicija, santūrus koloritas. Jo satyriniai piešiniai – socialinius visuomeninius įvykius atspindinčios kompozicijos, dažnai su eiliuotais tekstais.

Nuo 1930 m. dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos 1940 m. Kaune, 1968 m. Vilniuje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.