Inžinierius, architektas. Gimę 1862 m. Strebeikiuose (Jonavos vls.), mirė 1947 m. sausio 14 d. ten pat.

1893 m. baigė Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą.

1893–1895 m. Vilniaus architekto ir inžinieriaus padėjėjas, 1904–1912 m. Vilniaus miesto architektas. 1911 m. su A. Parševskiu įkūrė projektavimo ir statybos biurą „Architekt“. 1919–1925 m. Lietuvos susisiekimo ministerijos Plentų vadybos vyr. inžinierius.

Pagal V. Michnevičiaus projektus pastatyta: Vilniuje – turgaus halė (1906), Lenkų teatras (dabar Lietuvos rusų dramos teatras, su architektu A. Parševskiu, 1913), moderno bruožų gyvenamieji namai J. Tumo-Vaižganto g. 4/1, 7 (1911), Pylimo g. 5 (1910), Kaštonų g. 1, medinis namas P. Skorinos g. 5 (abu 1913); Kaune – totorių mečetė (su architektu A. Netyksa, 1930); perstatė Vilniaus miesto salę (1912, dabar Nacionalinė filharmonija), Kauno bernardinų vienuolyno korpusą Papilės g. 3 (1929).

Sukūrė ~30 bažnyčių projektų Lietuvoje ir Baltarusijoje, iš jų pastatyta 15. Bažnyčios istorizmui būdingos stilistikos: neogotikinės – Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo (projektas 1899, pastatyta 1906; čia šventoriuje palaidotas V. Michnevičius), Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo (1904), Birštono Šv. Antano Paduviečio (1909), Vidžių (Breslaujos r., 1914), Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo (1929), neoromaninės – Vilniaus Žvėryno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (1925), Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio (1930), Barzdų Kristaus Karaliaus (1934), neorenesanso formų – Švč. Trejybės Kietaviškėse (1915, Kaišiadorių r. sav.), Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Gegužinėje, neobaroko ir neoklasicizmo – Vievio Šv. Onos (1931). Atstatė neobarokinę Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią (1938), perstatė Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią (1931).

V. Michnevičiaus kūryba turėjo įtakos XX a. 2–4 dešimtmečio sakralinių pastatų architektūros raidai.

Parašė knygą „Vieškeliai ir paprastieji keliai, jų taisymas ir laikymas“.