Tapytojas. Gimė 1927 m. sausio 17 d. Marijampolėje, mirė 2002 m. sausio 7 d. Kaune.

Valerijos Ostrauskienės vyras, Viktorijos Ostrauskaitės-Šimkuvienės tėvas.

1945–1951 m. studijavo dekoratyviąją ir monumentaliąją tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
1951–1957 m. Kauno „Dailės“ kombinato dailininkas atlikėjas. 1957–1987 m. Kauno dailės mokyklos (dabar gimnazija) mokytojas. 
Nuo 1957 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1977–1981 m. Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius. 
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1977 m.).
Daugkartinis respublikinių ir SSRS šachmatininkų įvairių pirmenybių, čempionatų dalyvis.
Tapė daugiausia realistinius portretus, nutapė žvejų („Kuršių žvejo Varalio portretas“, 1966 m.; „Pugelio portretas“, 1971 m.), darbininkų portretų. Vertinga kūrybinio palikimo dalis – kultūros darbuotojų portretai: dailininkų P. Rimšos (1959 m.), K. Šimonio (1973 m.), J. Buračo (1974 m.), L. Strolio (1975 m.), G. Jokūbonio (1980 m.), J. Mikėno (1983 m.), aktorių D. Melėnaitės (1975 m.), D. Banionio (1980 m.), V. Šinkariuko (1984 m.), V. Grigolio (1985 m.), režisieriaus J. Miltinio (1979 m.), kompozitoriaus J. Karoso (1974 m.), Lietuvos šachmatų čempionų. Portretuose siekiama perteikti portretuojamojo išorinį panašumą, jo psichologinę charakteristiką. Nutapė peizažų („Keliukas prie Dubysos“, 1977 m.; „Nemunas ties Balbieriškiu“, 1987 m.), natiurmortų, sukūrė sienų tapybos.
Nuo 1954 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje.