Juozas Olinardas Penčyla
Place of birth | Naumiestis, Lietuva |
Date of death | 1979-12-29 |
First name | Juozas Olinardas |
Surname | Penčyla |
Professions | grafikas, karikatūrininkas, dekoracijų dailininkas, dizaineris |
Date of birth | 1908-12-29 |
Detailed biography
Grafikas, karikatūrininkas. Gimė 1908 m. gruodžio 29 d. Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis), mirė 1979 m. gruodžio 29 d. Bogotoje.
1927–1929 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete teisę.
Mokėsi A. Šimkūno, 1931 m. – M. Dobužinskio ir J. Vienožinskio studijose, 1934–1935 m. – Kauno meno mokyklos Grafikos studijoje.
1943 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (tapybą).
1943–1944 m. dirbo dekoratoriumi Marijampolės teatre.
1944 m. pasitraukęs į Vokietiją bendradarbiavo išeivių leidiniuose „Mintis“, „Tremties metai“, „Tėviškės garsas“.
1948 m. persikėlė į Kolumbiją, dirbo karikatūrininku ir iliustruotoju Bogotos periodiniuose leidiniuose, nuo 1956 m. – reklamos dizaineriu farmacijos įmonėje.
Surengė individualių parodų Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kybartuose ir Alytuje (visos 1933), Kaune (1935), Bogotoje ir Medelline (Kolumbija, abi 1951); pomirtinė Vilniuje (1989).
Sukūrė iliustracijų, karikatūrų, nutapė peizažų, portretų, apipavidalino knygų, spektaklių.
Satyriniais piešiniais, išjuokiančiais visuomenės ydas, miesčioniškumą, biurokratizmą, iliustravo Lietuvos periodiką („Lietuvos aidą“, „Sekmadienį“, „Suvalkietį“, „Jaunąją kartą“ ir kitus).
Sukūrė psichologiškai tikslių, impulsyvaus ir lakoniško piešinio visuomenės bei kultūros veikėjų šaržų (J. J. Bulotos, 1931, V. Černeckio, 1938, politiko J. Navako, 1939).
Tapybos kūriniai („Vilnelės pakrantės“ 1942, „Bogotos katedra“ 1957, „Žvilgsnis į Andus“ XX a. 6 deš.) ryškaus kolorito, postimpresionistinės manieros.
Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Marijampolės teatro spektakliams (O. Indigo „Žmogus po tiltu“, V. Alanto „Buhalterijos klaida“, abu 1944).
J. O. Penčylos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis, Nacionalinis Čiurlionio Dailės, Maironio lietuvių literatūros, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejai.
Sources
Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, t. 17, p. 747. |