Grafikas, tapytojas. Gimė 1906 m. gegužės 12 d. Bedaliuose (Šakių vls., dab. Šakių r), mirė 1989 m. rugsėjo 10 d. Mičigano valstijoje (JAV).

1926–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, 1931–1933 m. lankė privačią M. Dobužinskio dailės studiją Kaune.

1935–1938 m. studijavo Paryžiaus meno ir dailiųjų amatų ir aukštojoje Dailės mokykloje.

Nuo 1935 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

1940–1941 m. dėstė Kauno taikomosios dailės mokykloje, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijoje.

1944 m. pasitraukė į Austriją. 1945 m. apsigyveno Miunchene, čia atidarė privačią dailės studiją, įsteigė tarptautinę dailės akademiją.

Šio laikotarpio kūrybai būdinga lyriškų prisiminimų ir tremties būties jungtis, pasitelkiant romantinius tautos istorijos, folkloro įvaizdžius, krikščioniškus simbolius vaizduota pabgėlių kelionės momentai.

Nuo 1949 m. gyveno Čikagoje: 1951–1954 m. dirbo dizaineriu Čikagos vitražo studijose, 1962 m. atidarė privačią dailės studiją. 1962–1964 m. Čiurlionio galerijos direktorius Čikagoje.

XX a. 7 deš. pradėjo kurti spalvotus raižinius, juose naujai traktavo tautosakines, mitologines, istorines, biblines temas, poetiškai perteikė būties problemas, montažas ir variacijos tapo svarbiausiais kūrybos principais.

XX a. 8–9 deš. kūrybai būdinga fantastinės gamtos ir architektūros vizijos su lietuviško sodžiaus motyvais, kompozicijos dažnai vertikalaus formato, monumentalios tektonikos, vyrauja vitališkumas, spontaniškumas, erdvės ir laiko beribiškumas, žemės ir dangaus, saulės ir mėnulio, moters ir vyro opozicijos.

Išraižė ekslibrisų, suprojektavo plakatų.

Nutapė peizažų, portretų, figūrinių scenų, sukūrė mozaikų, vitražų, teatro dekoracijų, ekspresyvių, dažnai polichrominių skulptūrų. Vyrauja pasakų, legendų personažai, kasdienybės, kaimo, miesto motyvai; būdinga primityvus piešinys, lietuvių liaudies ornamentika, lyriškumas.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Čikagos meno institutas, užsienio muziejai.