Tapytojas. Gimė 1862 m. birželio 16 d. Ganyprovoje ar Sirvyduose (Kelmės r.), mirė 1955 m. kovo 9 d. Kaune.

Mokėsi Varšuvos dailės mokykloje, 1881–1889 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, vėliau – Paryžiuje.

Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo rusų realistinė dailė, Kilnojamųjų dailės parodų draugijos (1890–1892 m. buvo jos narys) dailininkų kūryba.

Nuo 1890 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

1905 m. Rusijoje eksponuotą jo antikarinės tematikos paveikslą „Mirties žygis“ (1905) caro valdžia konfiskavo.

Vengdamas suėmimo, 1905 m. emigravo į Palestiną, vėliau gyveno Egipte; tapė peizažus.

Apie 1910 m. grįžo į Sankt Peterburgą. Čia nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų („Arkliai su akėčiomis“ 1910), portretų („Piemenaitė“ 1911), kuriuose vyrauja prislopinti pilkšvai žali tonai.

1920 m. grįžo gyventi į Lietuvą, nuo 1936 m. gyveno Kaune, dirbo dailininku Karo muziejuje.

1936–1939 m. sukūrė užsakomųjų idealizuotų istorinių kompozicijų („Gedimino sapnas“ 1939).

Nutapė nedidelio formato peizažų („Kalnelis Palestinoje“ 1913), „Virvytės upelis“ 1926, „Šienapjūtė“, „Naujakuriai“, „Valstiečių kiemas“, visi 1940, „Prie upės“ 1943, „Vilnelė ties Vilniumi“ 1946), buitinių kompozicijų, portretų („1863 m. sukilėlis Boleslovas Dluskis“ 1920, „Knygnešys Jurgis Bielinis“ 1923).

Kūriniai realistiniai, turi natūralizmo bruožų, būdinga lyrizmas, vyrauja valstiečių kasdienio gyvenimo vaizdai.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.