Italų tapytojas, raižytojas, Baroko atstovas. Gimė 1682 m. vasario 13 d. Venecijoje, mirė 1754 m. balandžio 29 d. ten pat.

Iš pradžių dailės mokėsi pas tėvą skulptorių, 1703–1705 m. – pas G. M. Crespi Bolonijoje.

Kūrybai įtakos turėjo Guercino, G. B. Tiepolo tapyba.

Nutapė religinių („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ir angelu sargu“ 1718, „Šv. Pranciškaus ekstazė“ 1732), mitologinių kompozicijų, portretų („Giulia Lama“, apie 1715, „Berniukas elgeta“, apie 1730), buitinio žanro paveikslų („Jaunesnysis leitenantas“ 1742).

Priešinosi vyravusiai akademistinei tradicijai – vaizdavo nepagražintą realybę.

Ankstyvieji kūriniai švelnios plastikos, klasikinės kompozicijos su šešėliavimo efektais.

Brandžiojo laikotarpio paveiklsuose ryšku ekspresyvus realistinis piešinys, įtaigiai perteikta emocinė įtampa, kontrastingas apšvietimas, intensyvūs šviesotamsos efektai, kuriantys dramatinę nuotaiką („Šv. Jonas Krikštytojas“, „Rebeka prie šulinio“, abu 1740, „Idilija pakrantėje“ 1741, „Judita ir Holofernas“ 1745).

Anglimi nupiešė žmogaus galvos studijų, natūralistinių piešinių.

Šv. Jono ir Pauliaus bažnyčioje Venecijoje nutapė Šv. Dominyko koplyčios freskas „Šv. Dominyko apoteozė“ (1727).

Nuo 1750 m. Scuola di Nudo mokyklos Venecijoje direktorius.

 

Italų, venecijiečių.