Julijonas Jasinskas gimė 1875 m. Pašaltuonyse (Jurbarko r.), bajorų šeimoje. Mokėsi Kauno gimnazijoje. 1891 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ją baigęs, mokėsi Petrapilio dvasinėje akademijoje (1895–1898). Įšventintas kunigu 1899 m.

Dar būdamas klieriku, pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje, pasirašinėdavo slapyvardžiais. 1903–1904 m. redagavo Tilžėje leistą katalikišką mėnesinį laikraštį „Kryžius“. Spausdino straipsnius  periodiniuose leidiniuose: „Tėvynės sarge“, „Žvaigždėje“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kituose.  J. Jasinskas rašė prozos kūrinius, vertė religinio turinio ir kitokią literatūrą. Yra parengęs tikybos vadovėlių.

1900–1906 m. buvo paskirtas Palangos vikaru ir progimnazijos kapelionu.

Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą iš Prūsijos į Palangą, o iš čia literatūra pasklisdavo toliau po Žemaitiją. Jam talkino giminaičiai.

Pradinėse mokyklosese, teisindamasis tuo, kad vaikai nesupranta rusiškai, jis tikybą aiškindavo lietuviškai, slapta pamokydavo vaikus skaityti, rašyti lietuviškai.

Nuo 1906 m. J. Jasinskas gyveno Šiauliuose, buvo Šiaulių berniukų gimnazijos kapelionas (1913–1914), Šiaulių bažnyčios administratorius. 1915 m. išvyko į Rusiją, buvo Petrogrado lietuvių komiteto įgaliotiniu karo pabėgėliams remti. 1917 m. kartu su kitais įkūrė Tautos pažangos partiją. Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. paskirtas Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu ir dekanu, 1922 m. – Šiaulių komendantūros karo kapelionu, Eržvilko klebonu (1927–1931).

Už aktyvią veiklą spaudos draudimo laikotarpiu 1931 m. jam paskirta pensija.

1931 m. J. Jasinskas grįžo gyventi į Šiaulius, ten ir mirė 1934 m. kovo 31 d.